krausas .Fizioterapija.namuose.1994 Krantai

PRATARMĖ

Fizioterapijos metodai, sukurti per ilgą jos vystymosi laiko­ tarpį, yra labai svarbūs kiekvienam žmogui. Tinkamai taikant artimus natūraliems fizinius faktorius, galima padėti atstatyti daugelį žmogaus funkcinių sugebėjimų ir išsaugoti darbingumą iki gilios senatvės.

Fizioterapija padeda įveikti ligą, apsaugo nuo komplikacijų ir ligonis greičiau pasveiksta.

Neretai dėl neapgalvotų veiksmų nepanaudojamos egzistuo­ jančios fizioterapinio poveikio galimybės. Todėl man buvo ypač svarbu tiksliai išdėstyti metodiką ir aprašyti fizioterapijos me­ todus taip, kad juos būtų galima racionaliai taikyti.

Tegul šis darbas padės tiems, kurie nori gerinti savo sveikatą. Autorius

ĮVADAS

Fizioterapija—tai dviejų žodžių, pasiskolintų iš graikų kalbos (phy-sis — gamta, therapeia — gydymas), junginys. Sveikatai išsaugoti arba atstatyti čia pirmenybė teikiama fiziniams faktoriams ir kartu stengia­ masi taikyti juos „kaip gamtoje". Taigi reikia ne tik tinkamai taikyti fi­ zioterapijos metodus, bet ir gerai apgalvoti, kur, kada ir kaip dažnai šie metodai turi būti naudojami norint racionaliai palaikyti gyvybinius pro­ cesus. Fizioterapijos metodika buvo kuriama daugybe formų remiantis tiek liaudies, tiek moksline medicina. Daugybė metodų paremta tik ke­ liais dirgikliais, prie kurių žmogus prisitaiko gamtoje. Mat, jie yra gam­ tinės aplinkos — šalčio, šilumos, mechaninių suspaudimo ir tempimo poveikių, šviesos ir įvairių elektros formų—savybės. Čia priskiriami ir specialūs judėjimo, kvėpavimo arba miego būdai

Taikant fizinius faktorius ir pratimus tam, kad taisyklingai funkcio­ nuotų organai ir sistemos, taip pat reikia atsižvelgti į dietą, kurią grai­ kai vertino kaip didelį meną protingai gyventi, norint išsaugoti sveikatą arba gydyti ligas.

Svarbiausiuose fizioterapijos skyriuose yra tokių metodų kaip hid-roterapija, masažas ir į masažą panašūs veiksmai, fototerapija, dauge­ lis judėjimo ir kvėpavimo terapijos formų, refieksinės terapijos metodai, ultragarso terapija ir diferencijuotos elektros naudojimo formos. Daugeliui šių metodų reikia specialios aparatūros. Kitų, ku­ riems pirmiausia priklauso pratimai pažeistoms funkcijoms atstatyti arba dar neišsivysčiusioms tobulinti, neįmanoma paaiškinti dviem žo­ džiais. Juos galima įsisavinti tik specialistui nuolat vadovaujant ir ste­ bint Abi šios fizioterapijos metodų grupės čia nebus nagrinėjamos.

Šiame vadove apsiribojama metodais, kuriuos galima taikyti pa­ naudojant įprastines namines priemones, taip pat metodai, kurie skatina arba slopina kurio nors organo veiklą ir kuriuos gana aiškiai galima aprašyti. Kartu bus išdėstytos mintys, kurios me­ dicininiu požiūriu gali būti naudingos kiekvienam.

1. KAIP VEIKIA FIZIOTERAPIJOS METODAI?

Tinkamai taikant natūralius dirgiklius, kurie yra daugumos fizioterapijos metodų pagrindas, galima palankiai paveikti dau­ gelį žmogaus organizmo procesų. Pailiustruosime šias galimy­ bes, kurioms esant kinta fiziologiniai procesai.

Vietinio aprūpinimą krauju gerinimas

Nuo reikiamos kraujo cirkuliacijos labai priklauso kiekvieno atskiro organo funkcinis sugebėjimas, taigi ir viso mūsų orga­ nizmo veikla. Daugelis terapijos priemonių skirta reikiamam kraujo tiekimui užtikrinti ir fizioterapija čia gali suteikti gana efektyvią pagalbą.

Šiluma bet kuria priimtina forma plečia kraujagysles jos nau­ dojimo vietoje, tai rodo silpnas odos paraudimas. Taip kraujo tiekimas sustiprėja ne tik šilumos veikimo srityje, bet ir giles­ niuose audinio sluoksniuose bei vidaus organuose. Visa tai vyksta reguliuojant nervų sistemai, tai yra refleksiniu būdu.

Dėl savotiškos nervų sistemos struktūros kiekvienas odos ruožas sujungtas su gretimais vidaus organų ruožais. Taigi būtų galima pa­ sakyti, kad šie kūno „segmentai" funkciškai yra susiję. Čia atsiranda galimybė per odą paveikti vidaus organų aprūpinimą krauju Pavyz­ džiui, betarpiškai stebėdami veidrodiniu prietaisu akrandžio gleivi­ nės arba šlapimo pūslės kraujagysles, matome, kad, paveikus odą šiluma iš viso keletą sekundžių, kraujo į gretimus vidaus organus priteka daugiau. Ši puiki galimybė paprastomis pagalbinėmis prie­ monėmis paveikti vidaus organų aprūpinimą krauju yra svarbiausias fizioterapijos metodų principas.

Kad kraujo priplūdimas į tam tikrą vietą labai svarbus sveiki­ mo procesui, patvirtina tam tikras kasdieninis patyrimas. Šiek tiek susižeidus odą, įkandus užsikrėtusiam infekcija vabzdžiui arba dėl kurios nors priežasties iškilus furunkului, prieš užgy-jant žaizdai visuomet j tą vietą priplūsta daugiau kraujo. Didy­ sis chirurgas Augustas Biras prideramai įvertino šį gydymo principą, pavadinęs savo knygą „Hiperemija (padidėjęs aprūpi­ nimas krauju) kaip gydymo priemonė", kuri plačiai paplito.

Visiškai suprantama, kad kurio nors organo gausesnis aprū­ pinimas krauju ypač naudingas tada, kai kraujo pritckčjimas į jį pablogėjo dėl mėšlungio arba organinio kraujagyslių pakitimo. Kraujo apytakos gerinimas čia gali būti lemiamas faktorius re­ generacijai ir išgijimui; kartu jis apsaugo nuo nepakankamo vietinio aprūpinimo krauju pavojaus.

Tarp „kryptingo" gretimų kūno sričių aprūpinimo krauju skatinimo galimybių reikia paminėti šilumos naudojimą karštų kompresų pavidalu. Glaudžiai prigulantiems slapiems šilumos šaltiniams pirmenybė teikiama todėl, kad drėgnos odos laidu­ mas šilumai yra keletą kartų geresnis, negu sausos (1 pav.).

Dėl aukštos temperatūros minėtos vietinio šilumos naudoji­ mo formos veikia efektyviai ir greitai. Kompresai ir įvyniojimai, kuriuos pasiūlė Prisnicas, veikia lėčiau ir silpniau, todėl jie naudojami tada, kai rekomenduojamas kaip tik toks poveikio būdas. Šiuos kompresus sudaro drėgnas vėsus tvarstis, kuris de­ damas ant kūno. Ant jo dedamas kitas, šiltas tvarstis. Šis povei­ kis ryškiai skiriasi nuo karštų kompresų poveikio. Iš pradžių šilumą iš kūno absorbuoja šaltas tvarstis tol, kol kūno tempera­ tūra susilygina su tvarsčio temperatūra. Paskui iš šilto tvarsčio šilumos laipsniškai išsiskiria daugiau. Taigi apdorojamose kūno vietose kraujagyslės susitraukia ir išsiplečia lėčiau. Žiūrint kaip ilgai laikomas kompresas, tai gali išlikti ilgiau.

-Bendrosios kraujotakos reguliavimo gerinimas Kuo ilgiau ir intensyviau veikia šiluma, tuo jos poveikis to­ liau išplinta už anksčiau aprašytų ribotų poveikių ribų. Laips­ niškai plečiasi vis stambesnės kraujagyslės, dėl to kraujas

lpav. Refleksiškai pagerėjęs vidaus organo aprūpinimas krauju, odą paveikus šiluma Žarnų kilpos kraujagyslės prie! uždedant karštą kompresą ant apatinės pilvo dalies sienelės odos (stebint pro laparoskopą): a — žarnų kraujagyslės, nepaveiktos šilu­ mos; b — praėjus 8—10 sek po to, kai uždėtas karštas kompresas. Kraujo į krauja­ gysles dabar patenka gerokai daugiau ir intensyviau (pagal V.Rumaną). bendrajame kraujotakos rate teka greičiau. Kraujas iš vidaus organų teka į kūno paviršių Kadangi čia dalyvauja ir mažosios arterijos (ar-teriolės), sukeliančios vienokį ar kitokį arterinį kraujospūdį, tai bendras kraujospūdis dažnai sumažėja — procesas, kuris dauguma atvejų, suprantama, labai pageidautinas sergantiems arterine hiper­ tonija. Toks efektas gaunamas panaudojant vietines, svarbiausia plaštakų, vonias laipsniškai keliant jų temperatūrą, taip pat ir ilgai laikomus Prisnico kompresus. 2 ir 3 paveiksluose parodyta, kaip tai veikia arterinį kraujospūdį.

Per vieną procedūrą tokių poveikių didesnių arba mažesnių mūsų kūno sričių kraujagyslių tonusui trukmė palyginti neilga, o dauguma atvejų apribota keliomis valandomis.

Tačiau poveikio efektas didėja, jeigu gydymas yra daugkarti­ nis. Šiuo atveju pasiekiamas treniruotumo efektas, kai organiz­ mo sutrikimai sumažėja, o reguliacijos procesai darosi tikslesni ir ekonomiškesni.

Fizioterapijos priemonių kompleksas slopina ne tik esamus reguliacijos sutrikimus, bet gali padėti gerinti širdies ir krauja­ gyslių sistemos bei kvėpavimo organų veiklą. Protingiausias metodas čia gali būti ištvermės treniruotė, parengta atsižvel­ giant į individualias galimybes (žr. p. 169).

Termoreguliacijos gerinimas

Išlaikyti tinkamą temperatūrą visose kūno dalyse yra vienas iš nuostabiausių organizmo sugebėjimų. Kiekvienas medžiagų apykaitos procesas turi savo palankią „temperatūros reakciją". Nuo šilumos paskirstymo kūne labai priklauso mūsų organiz­ mo būsena: nuo bendros savijautos iki apsaugojimo nuo infek­ cijų ir judėjimo organų skausmų.

Reikia tik pagalvoti, kad, atšalus kojas, temperatūra gerklėje taip pat nukrinta 3°C, o be to, baltųjų kraujo kūnelių sugebėji­ mas naikinti bakterijas labai sumažėja jau esant žemesnei kaip 37°C temperatūrai, tai darosi aišku, kad sąvoka „peršalimo ligos", atrodanti neapibrėžta, yra visiškai teisinga.

Gyvybiniams procesams palanki temperatūra palaikoma pade­ dant šilumos susidarymo reguliavimui ir adaptuotam šilumos ati­ davimui. Pirmasis yra biocheminis procesas ir jam būdingas kiekybinis energijos virtimo santykis. Šiluma atiduodama pirmiau­ sia spinduliuojant ir leidžiant ją per odą. Kai būna didelis šilumos perteklius, prakaitavimas yra kaip šilumos atidavimo procesas.

Šilumos susidarymo ir išskyrimo procesų sąveika dažnai su­ trinka. Tada organizmo veikla sutrinka arba dėl labai didelio ši­ lumos nuostolio arba dėl pertekliaus.

Panaudojant fizioterapiją, ypač hidroterapiją, galima atstatyti prarastas arba ne visiškai išvystytas termoreguliacijos galimybes. 4 paveiksle vaizdžiai parodyta, kad laiku ir pakankamai negalėjo at­ sistatyti jaunos mergaitės kūno šiluma, kurios ji neteko lėtai auš­ tant voniai. Po 5 savaičių gydymo pacientė vėl atgavo šią galimybę.

Treniruojant fizioterapijos priemonėmis, galima pagerinti ši­ lumos paskirstymą kūne įprastinėmis gyvenimo sąlygomis. Pa­ vyzdžiui, galima atsikratyti polinkio į lėtinį kojų atšalimą ir jo neigiamų pasekmių sveikatai.

0 20 *0 60 80 100 120 140 150 O 20 40 60 80 min.

4pav. Sugebėjimas atstatyti šilumą po šilumą mažinančios vonios gydant šešias sa­ vaites fizioterapinėmis priemonėmis.

Prieš pradedant gydymo kursą sunkiai pavykdavo kompensuoti šilumos netekimą dvi valandas, o po 6 savaičių pradinė temperatūra plaštakos audiniuose atsistaty-davo per 20 min.

Temperatūra buvo matuojama tarp panardintos į vandenį rankos pirštų ir vonioje nelaikytos rankos pirštų. Vonios trukmė — 20 min.

•

Sutrikusių biologinių ritmų atstatymas

Išsaugoti natūralius gyvybės ritmus jra viena iš svarbiausių medicinos problemų. Tai ypač svarbu žmonėms, patiriamiems didelius nervinius krūvius (žr. 2 sk.).

Čia reikia kalbėti apie tai, kad būtina išlaikyti santykį tarp darbo ir poilsio fazių tiek per dieną, tiek ilgesnį laiką. Supran­ tama, tai ne tik valandinio grafiko, kurį gali susidaryti kiekvie­ nas, klausimas. Lemiamas faktorius dažnai yra mokėti „persijungti" iš vegetacinės nervų sistemos gyvybinės veiklos tonuso į tokią organizmo būseną, kuri padeda atsistatyti ir tai lemia klajoklis nervas, veikiantis priešingai negu simpatinis nervas. Jeigu taip persijungti nepavyksta, tai, nepaisant darbo pertraukos, nuovargis gali likti.

Kas nesugeba „persijungti" arba „atsipalaiduoti", anksčiau ar vėliau persitempia, sumažėja darbingumas ir pasireiškia lė­ tinis pervargimas. Daugelio metodų, aprašytų šioje knygoje, ypač hidroterapija, gali padėti pereinant nuo aktyvios veiklos periodo į poilsio periodą. Bet tai galima pasiekti ir kitais

bū-dais. Kai kurie iš dažnai rekomenduojamų relaksacijos būdų tinka šiam tikslui ir gali iš esmės padėti nugalint stiprius nervinius sukrėtimus.

Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip galima stebint kvėpavi­ mo poveikį relaksacijai, paveikti vegetacinę nervų sistemą ir kartu pagerinti kvėpavimą. Šis metodas (kvėpavimas — at­ virkštinis veiksmas) pagrįstas grįžtamojo ryšio principu. Čia naudojamas prietaisas, kuriuo galima matyti arba girdėti krūtinės ląstos kvėpuojamuosius judesius arba oro srautą, ei­ nantį į gerklas. Šiuo metodu pavyksta nepaprastai greitai nu­ statyti, kaip persitvarko vegetacinė nervų sistema. Tai rodo sumažėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis. Normalėjimo požy­ mius galima registruoti net pagal smegenų sroves.

S paveiksle parodyta, kaip kartu didėja deguonies kiekis kraujo srovėje. Pagerinus „vidinio kvėpavimo" sąlygas, prasi­ deda poilsio periodas. Šiame pavyzdyje elektroniniu indika­ toriniu prietaisu buvo palengvinta kvėpavimo savikontrolė. Tokius pat rezultatus galima gauti tobulinant suvokimo gali­ mybes dėmesio koncentravimo pratimais. Tada ligonis mo­ komas savarankiškai tvarkyti sutrikusį darbo ir poilsio ritmingą kaitaliojimą.

Dar daugiau, reguliariai taikant fizioterapijos metodus, gali­ ma gerinti reguliaciją, o tai turi įtakos sutrikusiems ritmams stabilizuoti tokių procesų kaip širdies ir kraujagyslių sistemos bei miego reguliacija.

5 pav. Kvėpavimas fidbek. trukmė 02 'Pratimo 100 • 15 min. Arterinio kraujo įsotmimas deguo­ nimi PO2 buvo matuojamas nuo­ lat (kvėpavimo dažnis: iš pra­ džių — 12 kvėpa­ vimo judesių per minutę, pratimo metu spontaniškai sumažėja iki 7 kvė­ pavimo judesių). 90 80 70 60

-Sveikas maistas ir dietos reikšmė

Maistas yra viena iš svarbiausių sąlygų žmogaus gyvybei vysty­ ti ir palaikyti. Pirmiausia jis atlieka du uždavinius: aprūpina or­ ganizmą energetine medžiaga, nuo kurios priklauso kiekvieno atskiro organo veikla, ir statybine medžiaga ląstelėms augti ir nuolat atsistatyti bei gaminti tokiems gyvybiškai svarbiems veiksniams kaip hormonai, fermentai, kraujo plazma.

Maistas yra tinkamas, jei pagal kiekj ir sudėtį jis patenkina žmogaus organizmo reikmes. Kartu siekiant išvengti organizmo perkrovimo, jo neturi būti daugiau negu norma ir jame neturi būti toksinių medžiagų. Tik šiomis sąlygomis maistas yra pa­ grindas, kai galima maksimaliai gerinti sveikatą, darbingumą, prisitaikymą ir prailginti gyvenimą.

Optimalios mitybos organizavimo taisyklių negalima aprašyti keliais žodžiais. Kaip viso vartojamo maisto reikiamo kiekio rodiklis pirmiausia gali būti kūno masė (svoris).

Suaugusiųjų fiziškai normalų svorį galima apskaičiuoti pagal Berngardo pasiūlytą formulę:

Kūno masė = Ūfi x krttinės apimtis 2 4 0

Krūtinės apimtis matuojama centimetrine juostele pagal vi­ dutinį krūtinės ląstos lygį padėtyje tarp įkvėpimo ir iškvėpimo.

Šis svorio nustatymo būdas palyginus su kitais pranašesnis yra tuo, kad atsižvelgiama į kūno sudėjimo ypatumus (pilnumas arba lieknumas).

Nustačius optimalų svorį plačiai paplitusiu Brokos metodu, baigus skaičiavimus, iš rezultato reikia išskaičiuoti apie 8%: ūgis — 1 0 0 = kg — 8 % .

Svorio palyginimo rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad jei didžiulis svorio perteklius visuomet rodo, kad daug val­ goma, tai ir „dar normalus" svoris gali būti taip pat susijęs su medžiagų apykaitos perkrovimu. Kai kurie žmonės priprasdami valgyti daugiau negu reikia jų organizmui, tuo pačiu didina energijos antplūdį, tuo tarpu mažiau valgydami galėtų visiškai išlaikyti darbingumą ir mažiau apkrauti savo medžiagų apykai­ tą. Buvo sudarytos lentelės, kuriose, atsižvelgiant į amžių, lytį ir

ūgį, pateikiamas vidutinis kiekis reikiamos vartojant maistą energijos kilokalorijomis arba kilodžiauliais. Duomenys patei­ kiami organizmui, esančiam ramybės būsenoje, todėl esant fizi­ niam krūviai reikia atitinkamai padidinti vartojamos energijos kiekį priklausomai nuo organizmo atliekamo darbo apimties.

Maisto tinkamumą pagal jo sudėtį kiekvienu atskiru atveju nustatyti sunkiau. Yra 50—60 maisto komponentų, kurie mums yra gyvybiškai būtini. Jie yra organizmo ląstelių statybos elementai ir pats organizmas jų pasigaminti negali. Greta pa­ grindinių maisto medžiagų (baltymai, riebalai, angliavande­ niai), tai — vitaminai ir mineralinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad šių maisto faktorių yra labai daug, buvo bandyta nusta­ tyti minimalų kiekį šių medžiagų, kurios yra dienos racione. Lentelėje pateikti duomenys yra vidutiniai rodikliai, kurie įvai­ riems žmonėms gali būti skirtingi. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės negali įsisavinti vienų ar kitų vitaminų, mineralinių medžiagų arba stačiai jų organizmui jų reikia daugiau negu nurodyta len­ telėse.

O kuo reikia vadovautis, sudarant savo mitybos planą? Gyventi pagal lenteles ir nustatinėti pagal jas atskirų patiekalų dienos normą ir turinį kiekvienam valgiui būtų nepakenčiamas psichinis krūvis, kuris, ko gero, padarytų iš mūsų neurastenikus.

Deja, mes nesugebame nustatyti, ar maiste yra vitaminų ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Skonio jutimas ir apetitas mus labai apgauna, todėl reikia turėti keletą paprastų mitybos taisyklių, kurios gali parodyti teisingą kelią:

— Kasdien valgoma rupių miltų duona yra pilnavertės mity­ bos garantija. Malant smulkius miltus prarandama nuo 50 iki 100% vitaminų ir mineralinių medžiagų, esančių grūduose. Todėl pusė arba daugiau kaip pusė duonos gaminių turi būti kepama iš rupių miltų. Pagal gamybos būdus čia galima priskir­ ti: duoną iš nemaltų grūdų, (dietinę) duoną iš rupių kvietinių miltų, ruginės duonos džiūvėsius, sausainius ir pyragaičius iš rupių miltų. „Bircherio košę", „Kolato pusryčius", košes ir sriu­ bas iš stambių kruopų, apkepus, tirštas sriubas (pakeičiančias pirmą ir antrą patiekalus), kotletus (daržovių, bulvių).

— 1—2 kartus per dieną, geriausia kiekvieną kartą valgant, su­ valgykite truputį vaisių ir daržovių, dalį g jų — žalių. Šie sodo ir lauko vaisiai yra svarbūs produktai, kuriuose yra vitaminų ir

mine-ralinių medžiagų. Vitaminą C mes daugiausia gauname kaip lik tokiu būdu, lygiai kaip ir didelę dalį kalcio, kalio ir geležies.

— Piene ir pieno produktuose yra vertingų ir lengvai virški­ namų baltymų, kurie pranašesni tuo, kad palengvina uratų apy­ kaitą. Piene daug yra kalcio, riebaluose — tirpstančių vitaminų A ir D, taip pat B grupes vitaminų (Bi ir B2), be to, atitinkamai šeriamų karvių piene ir vitamino C. Kaip tik dėl to, kad mūsų organizmui labai trūksta kalcio druskų, į mitybą reikia (traukti daugiau pieno ir įvairiausių pieno produktų.

— Reikia vartoti kiek įmanoma natūralius produktus. Šis pa­ tarimas grindžiamas patyrimu, kad perdirbamų produktų mais­ tinė vertė fiziologiniu požiūriu sumažėja. Kadangi tik retais atvejais produktai iš lysvės patenka tiesiai ant stalo, tai labai svarbu yra juos rūpestingai laikyti ir konservuoti. Patikimiau­ sias produktų laikymo būdas iki šiol buvo užšaldymas. Salotas, daržoves, šviežius vaisius pagal galimybę laikykite šaldytuve. Nepjaustykite daržovių įrankiais iš koroduojančių metalų. Šiuo pažiūriu tinkamiausi įrankiai yra iš chromnikelinio plieno. K virimo būdų geriausi yra virimas garu ir troškinimas. Kai van­ duo užverda, ugnį sumažinti ir troškinti apytikriai 90°C tempe­ ratūroje uždengtame puode.

— Valgykite saikingai! Kiekvienas persivalgymas kenkia svei­ katai ir trumpina gyvenimą. Normalaus svorio arba nutuku­ siems žmonėms visiško arba dalinio susilaikymo nuo maisto periodai taip pat naudingi sveikatai. Tada organizmas pašalina nereikalingas medžiagas (šlakus) ir pagerėja jo regeneracija. Labai nutukę vaikai linkę sirgti infekcinėmis ligomis, jautrūs virškinimo sutrikimams ir bėrimams.

— Valgykite neskubėdami! Virškinimo liaukos sultis išskiria ne iš karto. Skrandis ir žarnos pradeda funkcionuoti taip pat ne su pirmu prarytu kąsniu. Todėl pageidautina, kad skrandis būtų pripildytas prieš prasidedant virškinimui. Be to, virškinimas prasideda nuo maisto kramtymo ir suvilgymo seilėmis. „Gerai sukramtei, pusiau suvirškinai".

Sotumo jausmas iš dalies priklauso nuo to, ar daug cukraus yra kraujuje, tai yra perdirbtam ir pasisavintam maistui perėjus į kraujotakos ratą. Paprastai praeina 20 minučių, kol šis proce­ sas pradeda reikštis. Todėl lėtai valgant ir kruopščiai kramtant maistą galima apsisaugoti nuo persivalgymo.

Netinkamos mitybos požymiai

Apie pusę Žemės gyventojų kenčia nuo bado. Dėl to dalis žmo­ nių yra prie mirties ribos, kiti negali brandos metais išvystyti savo organizmo sugebėjimų atitinkamai savo galimybėms — visų dar­ bingumas būna mažesnis ir jie neturi gyvenimo džiaugsmo. Kitai pusei žmonijos, daugiausia išvystytos pramonės šalių gyventojams, netinkama mityba, kaip nekeista, taip pat yra vienas iš svarbiausių žalingai veikiančių sveikatą veiksnių. Taip yra dėl to, kad gyveni­ mo sąlygos vertinamos skirtingai

Netinkama mityba čia, suprantama, kitokio pobūdžio, negu badaujančios dalies žemės gyventojų. Kalbama apie savotišką persivalgymo ir badmiriavimo derinį. Išsivysčiusiose šalyse su­ vartojama daug produktų, ypač daug turinčių riebalų ir balty­ mų, taip pat cukraus ir alkoholio, užtat labai trūksta daugelio vitaminų ir kai kurių mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir gele­ žies.

6 paveiksle parodyta mitybos analizė, kurią kruopščiai atliko X.K Grefė.

Ištyrus 91 darbininką čia buvo sugretinta faktinis maisto

su-6 pav. Grupės darbininkų, kurioje buvo 91 žmogus, mitybos balansas (pagal XKGrcfe).

vartojimas su visų priimtais tarptautiniu mastu maisto medžia­ gų paklausos rodikliais (= 100). Krinta į akis tai, kad riebalų suvartojama per daug (176% optimalaus suvartojimo) ir nepa­ kankamai organizmas aprūpinamas kalciu, taip pat dviem iš penkių čia pateiktų vitaminų. Geras šios grupės žmonių aprū­ pinimas geležimi aiškinamas tuo, kad gamykla juos gausiai ap­ rūpindavo daržovėmis.

Panašiai buvo išaiškinti santykiai daugelyje kitų išvystytos pramonės šakų. Ir čia nuolat susiduriama su baimę keliančiu B grupės vitaminų, vitamino C ir mineralinių medžiagų, ypač kal­ cio ir geležies trūkumu.

Žmogus turi nepaprastą galią prisitaikyti prie nepalankių gy­ venimo sąlygų. Todėl būtų galima manyti, kad šis sugebėjimas išlieka ir esant aprašytiems mitybos neatitikimams. Specialūs atskiri mitybos faktoriai, nagrinėjami organizmui reikalingų medžiagų pertekliaus arba trūkumo požiūriu, leidžia prisitaiky­ ti tik reliatyviai. Perteklius apkrauna atskiras sistemas, o trūks­ tant nepakeičiamų maisto komponentų, sutrinka tam tikros funkcijos.

Tai galima parodyti dviem pavyzdžiais. Neretai gausiai val­ gant, ypač riebaus, saldaus maisto ir geriant daug alkoholio, pradedama tukti. 4 0 % mūsų moterų ir 2 0 % vyrų svoris yra 20% didesnis už normalų. Dauguma nutukusių žmonių turi nuolat su savimi nešioti bereikalingą kūno masę. Daugelis kenčia dėl to, kad neteko lieknos ir sportiškos figūros.

Nutukimas yra daugelio ligų pagrindas. Nutukę žmonės cuk­ riniu diabetu suserga daug dažniau, negu liesi ( 8 0 % cukriniu diabetu sergančių žmonių svoris gerokai viršija normalų). Tą patį galima pasakyti ir apie podagrą. Kraujotakos organai ap­ kraunami dėl to, kad reikia nuolat — net ir ramybės būseno­ je — aprūpinti krauju daugiau kūno audinių. Be to, reikia daugiau galios judėjimui. Kadangi reikia daugiau deguonies, taip pat sunku kvėpuoti, todėl apkraunami kvėpavimo organai. Susikaupę ant pilvo riebalai pakelia diafragmą į viršų, dėl to kiekvieną kartą įkvepiant ji turi nugalėti didesnį šioje srityje esančių organų pasipriešinimą. Tuo paaiškinami dažni kvėpavi­ mo organų ir širdies bei kraujotakos sutrikimai (aukštas krau­ jospūdis, polinkis į infarktą, širdies raumens pažeidimas, varikozinis venų išsiplėtimas, kvėpavimo nepakankamumas).

16

Pagaliau dėl bereikalingo statinio skeleto sistemos krūvio gali dcgencruotis kojų sąnariai ir stuburas.

Apskritai nutukimas yra faktorius, kuris labai trikdo žmogaus gyvybines funkcijas.

Kaip antrą pavyzdį reikia paminėti vitaminų trūkumo pasek­ mes. Tiaminas,-arba vitaminas B1, priklauso tiems maisto veiks­ niams, kurių šiandien trūksta daugelio žmonių maiste. Ypač daug jo yra grūdų paviršutiniuose sluoksniuose, todėl malant, taip pat valant ir šlifuojant ryžius, šio vitamino netenkama ir jis nepatenka į žmogaus maistą. Šis trūkumas ypač jaučiamas, nes vitaminas B1 yra svarbus nervų ląstelės medžiagų apykaitai, tai yra veikia toje organų sistemoje, kuri mūsų laikais ypač apkrau­ nama.

Labai įdomus bandymas, atliktas siekiant sukelti vitamino B1 trūkumą dirbtiniu būdu. Grupei jaunų žmonių, kurie pa­ prastai gaudavo pakankamai pilnaverčio maisto, iš raciono buvo išimtas tik vitaminas B1. Apytikriai po 2 mėnesių atsi­ rado nervų sistemos sutrikimo sipmtomų: pablogėjo miegas, vargindavo galvos skausmai. Anksčiau psichiškai santūrūs ir optimistiški žmonės po kelių mėnesių pasidarė labai jaudrūs ir nepakantūs bendraujant su aplinkiniais. Po 8 mėnesių dar labiau sutriko nervų sistema. Taip paprastai būna tik atsira­ dus organinių pakitimų: nervų refleksai neatsirasdavo pa­ naudojus įprastinius kontrolės metodus. Visi sutrikimai iki šio momento buvo visiškai grįžtami ir išnyko davus trūksta­ mo vitamino.

Vitamino B1 nepakankamumas žinomas beri-beri ligos pava­ dinimu ir nustatomas paprastai tose Šalyse, kuriose maistui var­ tojami daugiausia šlifuoti ryžiai ir nevartojama pakankamai kitų maisto medžiagų (daržovių) kaip vitamino, kurio netenka­ ma apdirbant produktus.

Kaip ir reikia laukti iš daugelio (50—60) atskirų gyvybiškai reikalingų faktorių tarpusavio sąveikos, ligos vaizdas dažnai būna neryškus, funkcinės veiklos sutrikimas neapibrėžtas. Ta­ čiau gali pasirodyti svarbesni simptomai, pavyzdžiui, kraujavi­ mas iš dantenų, tam tikros mažakraujystės formos, odos išbėrimas, vištakumas ir pan.

Turbūt svarbiausia yra tai, kad netinkamai maitindamiesi mes daromės imlesni daugeliui ligų.

Dietos įtaka

Netinkama mityba Šiandien vertinama kaip labai rimta, jei ne svarbiausia ligų priežastis. Dėl to labai įdomu, kaip gali pasi­ reikšti vienokia arba kitokia tinkamos medicinos, požiūriu mity­ bos teigiama įtaka. Netinkamai parinkto pagal kiekį ir sudėtį maisto vartojimo pasekmės paprastai išryškėja negreitai. Tą patį galima pasakyti ir apie teigiamą sveiko maisto įtaką. Paly­ ginti greitai gaunamas įspūdingas efektas ėmus mažiau valgyti, pavyzdžiui, taikant sulčių dietą. Todėl toliau aprašomi kai kurie šios griežčiausios gydomosios dietos poveikiai.

Sulčių dietą mes suprantame kaip vieną iš badu gydymo formų, kai dienos racione yra tik apie 300 kcal (= apie 1250 kJ), kurias organizmas gauna išgėrus 700—800 g vaisių arba daržovių sulčių. Tokiu būdu organizmas patenkina reikmes energijai, mažėja kūno masė, būtent — riebalinis sluoksnis. Taip griežtai galima gydyti tuos žmones, kurių svoris yra nor­ malus arba didesnis už normalų. Gydymas trunka 3—4 savaites be kokių nors žalingų organizmui pasekmių. Svoris kasdien nu­ krinta vidutiniškai 500 g, be to, pirmosiomis dienomis kiek daugiau, negu vėlesnėmis.

Šios didžiulės virškinimo ir tarpinės medžiagų apykaitos pro­ cesų iškrovos teigiama įtaka matoma iš daugelio atskirų rodik­ lių. Pavyzdžiui, kinta cukraus ir riebalų kiekis kraujuje. Baltymų reikmės per visą pagal taisykles taikomos sulčių dietos laiką visiškai patenkinamos iš ląstelėse esančių atsargų, o to reikia nuolatiniam reguliacijos procesui, todėl baltymų deficito požymių nepastebima. Net buvo pastebėta, kad jaunų kraujo kūnelių (retikuliocitų) padaugėja.

Pirmiausia ir geriausiai virškinimo organai išsivalo tose vie­ tose, kuriose yra funkcinio pobūdžio arba audinio struktūros pažeidimų. Čia ypač tinka griežta dieta, nes ji padeda regene-ruotis suriebėjusioms ir lėtinio uždegimo pažeistoms kepenims. Ypač gerai dietinė mityba padeda esant perkrautai kraujotakai.

Pablogėjus kraujotakai, padidėja arterinis kraujospūdis. Čia dietinės mitybos įtaka paaiškinama daugeliu dalykų. Dehidrata-vus audinius, sumažėja pasipriešinimas kraujo srovei. Ploniau­ sios arterijos (arteriolės), dalyvaujančios sudarant kraujospūdį,

A S H g m m

n = 100

7 pav. 100 ligonių, sergančių hipertonija (esenciahnis hipertonusas), kraujospūdžio rodiklių kitimas sulčių dietos metu. Kurso trukmė — 21—25 dienos.

atsipalaiduoja, dėl to kraujospūdis sumažėja. Be to, pagerėja širdies veikla. Širdis ima veikti efektyviau, nes sumažėja pulso dažnis. Todėl bado dietos įtaka širdžiai lyginama su svarbaus širdies preparato strofantino veikimu. 7 paveiksle parodyta, kaip keitėsi 100 ligonių, sergančių hipertonija, rodikliai sulčių dietos kurso metu. Kraujospūdis, iš pradžių siekęs 220 mm Hg atžymą, sumažėjo iki normalaus, tai yra iki 120 mm Hg.

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad natūralus dirgikliai sukelia skir­ tingas organizmo reakcijas. Jei šios reakcijos neprieštarauja procesams, kurie žmogaus organizme padeda kovoti su ūminė­ mis ligomis arba kokiais nors degeneracijos reiškiniais, tai šios priemonės žmogui gali labai padėti.

2. FIZIOTERAPIJOS METODAI IR SVEIKATOS

IŠSAUGOJIMAS

Sveikatą, kartu ir geroką mūsų gyvenimo dalį lemia trys fak­ toriai: gamtos suteikti sugebėjimai, aplinkos jtaka ir tai, kaip mes mokame šiuos faktorius panaudoti, tai yra mūsų elgesys kasdieniniame gyvenime.

Pastaruoju metu labai susidomėta ligomis, kuriomis galima su­ sirgti nepaisant svarbiausių gyvenimo normų.

Tai medžiagų apykaitos ligos (cukrinis diabetas, nutukimas, uratų ir riebalų apykaitos sutrikimas), širdies kraujo apytakos reguliavimo sutrikimai, miokardo infarktas, reumatas ir psichinės ligos.

Ypač aiškiai matomos medžiagų apykaitos ligų priežastys. Mes žinome, kad panašiai sutrikus medžiagų apykaitai, gali­ ma susirgti daugeliu sunkesnių ligų, negu nuolatinis krūvis dėl perteklinio svorio. Tai ypač pasakytina apie kraujotakos nepa­ kankamumą, degenaracinio pobūdžio širdies ligas, slopinančias bendrus funkcinius sugebėjimus išprovokuojančias ūminį mio­ kardo arba smegenų infarkto priepuolį.

Greta netinkamos mitybos minėtų medžiagų apykaitos ligų priežastis dažnai yra hipokinezė.

Taigi mūsų sveikatos būseną reikia vertinti atsižvelgiant į po­ veikių rezultatą. Tie poveikiai priklauso nuo paties organizmo vidinių faktorių, taip pat aplinkos įtakos, be to, griežtą ribą iš­ vesti čia ne visuomet galima. Nustačius būdingas mūsų organiz­ mo funkcijų savybes, priklausančias nuo vidinių faktorių, nereikia pulti į neviltį. Tik reikia labai susirūpinti ir apgalvoti, kaip toliau tvarkyti savo gyvenimą, laikytis jo normų.

Išsivysčiusi pramonė sudarė sąlygas, kuriose mes turime tin­ kamai elgtis, jeigu nenorime vienu ar kitu būdu sau kenkti, bet kartu mes gavome ekonomines ir technines galimybes, kurias

naudojant geriau negu bet kada patenkinami reikalavimai, bū­ tini sveikatai išsaugoti. Fizioterapijos metodai čia įgyja ypatin­ gą reikšmę. Jeigu kasdieninio gyvenimo sąlygos kelia labai didelius reikalavimus atskiroms mūsų organizmo sistemoms arba dėl judėjimo stokos atsiranda silpnumas, tai šiais metodais galima sudaryti atsvarą kuriems nors krūviams arba juos suba­ lansuoti. Kylant ekonomikai, daugelis žmonių gavo galimybę individualiai spręsti, kokį gyvenimo būdą pasirinkti. Vadinasi, mes turime visiškai išvystyti mums suteiktas galimybes ir išsau­ goti jas protingai tvarkydami savo gyvenimą.

Racionalūs fizinės kultūros pratimai, atitinkantys mūsų orga­ nizmo fizines ir psichines reikmes, naudingi mums patiems, o kartu ir aplinkiniams žmonėms bei visai visuomenei.

Šis savaime suprantamas tvirtinimas keistai atrodo kitaip šį požiūrį vertinantiems žmonėms. Dažnai žmonės, nuosekliai be­ sistengiantys rasti pagal galimybę sveiko gyvenimo būdo for­ mas, būna tiesiog nesuprasti arba išjuokiami. Dėl to kai kurie meta pusiaukelėje pradėtą darbą. O jeigu dėl labai demonstra­ tyvaus arba nemaloniai pamokomo požiūrio tokios reakcijos nebūna, tai patys galite pamatyti, kad tie žmonės, kurie atsisako elgtis kitaip, tik pasiteisina, nors širdies gilumoje mano, kad ir jie patys turėjo eiti šiuo keliu. Taigi tokį požiūrį reikia priimti ramiai, galbūt net truputį su humoru.

Jeigu kyla abejonių, ar tie ir kiti metodai yra naudingi, tai ga­ lima eksperimentuoti: pavyzdžiui, daryti pauzes, jei reikia, to­ bulinti taikomus metodus.

Kiekvienam žmogui, norinčiam pilnai pasinaudoti fiziotera­ pijos priemonių galimybėmis, jų poveikis atrodys kitaip.

Tas, kurį gamta gausiai apdovanojo stipria sveikata ir dideliu darbingumu, gali pasitenkinti „minimalia programa", neviršy­ damas reikiamų normų gerai savijautai išlaikyti.

Kitaip yra tiems, kurie turi mažiau atsarginių jėgų, kurių funkciniai sugebėjimai yra silpnesni arba serga kokiomis nors ypatingomis ligomis. Tiems žmonėms reikia kruopščiai apgal­ voti savo programą ir įtraukti į ją daugiau fizioterapijos prie­ monių panaudojimo būdų. Vieniems žmonėms pavyksta per trumpą laiką stabilizuoti savo savijautą panaudojant koncent­ ruotą programą, kiti priversti įtraukti tam tikras fizioterapijos priemones į savo kasdieninę fizinę kultūrą.

Kokie specialūs fizioterapijos metodai turi ir gali pasidaryti mūsų kasdieninio gyvenimo sudėtine dalimi? Tai priklauso pir­ miausia nuo kai kurių praktinių sąlygų.

Šioje knygoje svarbiausias dėmesys skiriamas paprasčiau­ siems metodams, kuriuos galima taikyti namuose. Tam tikrų laimėjimų dažnai galima psiekti keliais būdais, todėl fiziotera­ pija namuose beveik niekuomet nepatiria nesėkmės dėl sunku­ mų, kylančių ne namie.

Sudarant individualų atitinkamų fizioterapijos priemonių planą, be kita ko, reikia atsižvelgti j šiuos paaiškinimus ir reko­ mendacijas:

— sužinoti, apie kokius fizioterapijos srities metodus kalba­ ma, kaip jie turi būti taikomi ir kaip jie veikia;

— patirti, kokia paties reakcija j vienus ar kitus metodus; jei reikia, išsiaiškinti, kokia yra kurių nors nepageidaujamų nukry­ pimų priežastis;

— patikrinti, ką galima padaryti esamomis išorinėmis gy­ venimo sąlygomis (koks butas, ar turima laiko ir 1.1.);

— nuspręsti, kokius metodus pasirinkti iš viso esamo skai­ čiaus. Čia labai svarbu kūno sudėjimas, priklausantis nuo orga­ nizmo funkcinių sugebėjimų, amžius, profesija, atsparumas, kuris apibūdinamas organizmo polinkiu sirgti vienomis ar kito­ mis ligomis. Kaip tik sprendžiant šiuos klausimus reikia kreip­ tis patarimo į patyrusį gydytoją.

Pagrindiniai argumentai fizioterapijai naudoti

namuose

Pagalvoti, ar reikalinga imtis fizioterapijos priemonių, turėtų net ir tie, kurie neserga jokiomis ligomis ir turi „gerą sveikatą". Suprantama, absoliučiai sveikų žmonių, tai yra be jokių ligos požymių arba subjektyvių sveikatos būsenos nukrypimų esama labai mažai. Po ilgų kruopščių tyrimų, atliktų kai kuriose išvys­ tytos pramonės šalyse, paaiškėjo, kad jie sudaro mažiau kaip 1 0 % tų šalies gyventojų.

Atsižvelgiant į vidutines išvystytos pramonės valstybių gyve­ nimo sąlygas absoliučiai sveikam šiuo momentu žmogui taip

pat verta atkreipti dėmesį pirmiausia į du dalykus: išlaikyti normalius svarbiausius gyvybės ritmus kaip prielaidą sveika­ tai išsaugoti ir stengtis sureguliuoti išorinius dirgiklius. Pas­ tarąjį reikia suprasti kaip siekimą sąmoningai suvokti aplinkoje esančius dirgiklius ir, jei to reikia, imtis priemonių išvengti sutrikimų, kurie gali atsirasti dėl šių dirgiklių per­ tekliaus.

Daugelis gyvenimo procesų vyksta tam tikru ritmu. Dauguma atvejų tai intensyvaus darbo kaitaliojimas su poilsiu, atstatan­ čiu jėgas.

Mūsų gyvenimo būdui ypatingą reikšmę turi pirmiausia procesai, vykstantys keičiantis dienos ir nakties ritmams. Kai kurie yra absoliučiai atsparūs šioms įtakoms ir pajunta jas, gali būti, tik po ilgo skridimo persislenkant laikui per laiko juostas.

Sudarant kasdieninę individualią programą kyla klausimas, ar verta savarankiškai koreguoti ritmus. Gali būti net at­ virkščiai, koreguojant galima net sutrikdyti gyvybinius proce­ sus, kuriuos valdo vegetacinė nervų sistema.

Stimuliatorių (kavos, tabako ir stimuliuojančiai veikiančių vaistų), o kartu ir raminamųjų vaistų bei migdomųjų suvarto­ jama vis daugiau, be to, vienų ir kitų vartojimo rodikliai vargu sutampa.

Fizioterapijos kompensacinės galimybės iš esmės skiriasi nuo minėtų vaistų galimybių. Jų veikimas numatytas organiz­ mo atsakomajai reakcijai, kuri yra kaip filtras tarp dirgiklio bei jo veikimo rezultato ir kartu apsaugo nuo pernelyg dide­ lių krūvių.

Jeigu mes norime gauti patarimą, nuo ko pradėti pratimus rytais, tai fizioterapija suteikia geriausias galimybes. Tai gerai veikianti mažoji ir vidutinė dirginamoji hidroterapija, tokia kaip trynimasis sausais ir šlapiais šepečiais, dirginimas šalčiu (apsiplovimas, dušas, vonia su šlaunų masažu, apsipy­ limas) ir grupė keičiančių vienas kitą dirgiklių dušo ir kont­ rastinių apsipylimų forma.

Pereiti dieną nuo intensyvios veiklos į poilsio periodą, tai yra į relaksaciją, o paskui į miegą galima padarius keletą kvė­ pavimo pratimų, priėmus neilgą oro vonią kambaryje prie at­ viro lango ir kitų formų relaksacijos pratimais.

Funkcinių dirgiklių disharmonija

Norint vystyti ir palaikyti atskiras mūsų kūno funkcijas, reikia jas nuolat treniruoti. Funkcinis krūvis priklauso nuo sąlygų, kuriose mes gyvename, bet dažnai taip pat visiškai nuo sąmo­ ningo elgesio. Yra funkcinių krūvių riba, kurios neįmanoma peržengti, nepakenkus funkciniam pajėgumui, arba, galbūt, net susirgti. Čia kaip pavyzdys gali būti „ligos dėl hipokinezės" (žr. 3sk.).

Kita vertus yra perteklius dirgiklių, patenkančių iš aplinkos, arba įvairūs iš anksto numatyti krūviai, kurie viršija organizmo prisitaikymo galimybes ir veikia žalingai. Pavyzdžiui, triukšmas pramonės įmonėse ir diskotekose, sukeliantis kurtumą ir pažei­ džiantis nervų sistemą, arba didžiulė nervinė įtampa, atsiran­ danti atsakingiems darbuotojams, kai spaudžia vienų arba kitų įsipareigojimų vykdymo terminai.

Ypač gerai padeda fizioterapijos metodai esant hipokinezei ir trūkstant mums šilumos dirgiklių. Gyvenamose ir darbo patal­ pose, taip pat transporto priemonėse įrengus „dirbtinio klima­ to "įrangas„ beveik neišvengiamai kyla grėsmė mūsų šilumos apykaitos sugebėjimui prisitaikyti. Apie šių sugebėjimų išsau­ gojimą arba atstatymą kalbama 3 ir 9 skyriuose.

Hipokinezė tai ne tik labai ribotas judėjimas dėl darbo vietos ir transporto mechanizavimo. Statinių ir dinaminių krūvių vienpusiškumas buityje taip pat dažnai verčia imtis kryptingų priemonių, norint sudaryti atitinkamą pusiausvyrą ir apsisaugo­ ti nuo sunkių traumų (žr. 3 sk.).

3. FIZIOTERAPIJA ESANT FUNKCINIAMS

SUTRIKIMAMS

Į minimalią programą, kuri yra fizinės kultūros pagrindas, dažnai įtraukiamos priemonės, reikalingos individualiai sveika­ tos būsenai pagerinti. Imdami pagrindu 12 svarbiausių žmogaus organizmo funkcinių sričių ir kritines gyvybines fazes, papasa­ kosime apie fiziologines sąlygas, funkcijų sutrikimus ir galimy­ bes jiems pašalinti fizioterapijos priemonėmis.

Sutrikimai, apie kuriuos dabar kalbėsime, įeina į sąvoką „dar sveikas", tai yra išdėstyti plačiame intervale tarp sveikos orga­ nizmo būsenos ir susirgimo — stadijos prieš ligą. Medicinos už­ davinys šiuo atveju galėtų būti padėkos verta gydytojo konsultacija „sveikam žmogui" apie profilaktines priemones. Kadangi sistemingas panašių galimybių panaudojimo planas dar nesudarytas, tai duodamos kai kurios orientacinės reko­ mendacijos. Dažnai būna gana sunku paaiškinti kai kuriuos simptomus, juo labiau jei šie simptomai yra tavo paties. Todėl abejotinais atvejais reikia išklausyti gydytojo nuomonę. Kita vertus, sąmoningam žmogui dera plačiai susipažinti ne tik su bendrais priežastiniais ryšiais, bet suprasti ir teisingai įvertinti individualias gyvenimo situacijas. Fizioterapijos reikšmę, gy­ dant funkcinius sutrikimus, lemia jos poveikiai, aprašyti 1 sky­ riuje. Kartu tiesiogiai gerinant viena arba kita liga sergančiųjų savijautą tokiu būdu, kad sumažinamas dirbusių sustiprintu re­ žimu funkcinis krūvis arba nuslopinamas skausmas treniruo­ jant vienas ar kitas funkcijas. Taigi fizioterapija gali gerokai padėti atstatyti sutrikusias reguliacijos funkcijas, sustiprinti pa­ sipriešinimo jėgas ir pakelti gyvybinį tonusą.

Funkcinės ligos dabar gydomos vis plačiau vartojamais medi­ kamentais. Kai kurie iš jų sukelia rimtas problemas dažniausiai

dėl organizmo pripratimo prie jų arba dėl vadinamųjų galutinių poveikių. Čia priklauso taip pat impuslų reguliavimo sistemose susilpnėjimas arba išnykimas. Taikant fizioterapijos priemones, sumažėja pavojus pasiekti pageidaujamai rezultatą veikiant „prieš gamtą", nes organizmo pasiruošimas reakcijai čia yra kaip apsauginis mechanizmas tarp panaudoto dirgiklio ir orga­ nizmo reakcijos į šį dirgiklį.

Šilumos apykaitos sutrikimai

Priešingai negu šaltakraujai gyvūnai žmogus turi išlaikyti apy­ tikriai tą pačią savo kūno temperatūrą net esant ekstremaliai išo­ rės temperatūrai. Tik taip garantuojami biocheminiai gyvybiniai procesai, kuriems reikia tam tikros temperatūros. Pastovią kūno temperatūrą, net labai skirtingomis aplinkos sąlygomis palaiko re­ guliacijos sistema, kuri sugeba įvairiais būdai išspinduliuoti j ap­ linką šilumą, taip pat dėl energijos apykaitos pusiausvyros valdo šilumos susidarymo procesą. Šiluma kūne ramybės būsenoje susi­ daro pirmiausia vidaus organuose. Esant didesniam fiziniam krū­ viui pagrindinę šilumos dalį sudaro dirbantys raumenys. Ramybes būsenoje raumenys ir oda išskiria apie 18% visos šilumos, o rau­ menims veikiant ši dalis padidėja apytikriai iki 75%.

Šilumos apykaita yra labai dinamiška sistema: centriniuose kūno organuose — „šilumos branduolyje" — temperatūra yra pastovi, tuo tarpu periferinės sritys — „šilumos apvalkalas", — kurias daugiau veikia išorės faktoriai, yra labiau priklausomos nuo aplinkos temperatūros, ypač galūnės — rankų ir kojų pirš­

tai, B I O S V ^ I 8 paveiksle parodytas kūno temperatūros kritimas ramybės

būsenoje įvairiose situacijose. Kai aplinkos temperatūra yra 20°C, šilumos branduolys su vienoda temperatūra 37°C apima vidinę liemens dalį ir galvą. Nepastovesnės šilumos apvalkalo srityje temperatūra krinta tolstant nuo kūno centro. Blauzdos temperatūra 28°C dar atitinka normą.

Kai aplinkos temperatūra yra 35°C, 37°C šilumos branduolio sritis išsiplečia iki periferijos, nes žemesnė temperatūra yra tik plaštakų ir pėdų.

8 pav. Kūno temperatūros kitimas ramybės būsenoje, esant skirtingai aplinkos tem­ peratūrai (20°, 35°, °S°C).

Šilumos santykis organizme, esantis normalios temperatūros aplinkoje, keičiasi priešingai, negu saunoje, kur šiluma sklinda iš periferijos į vidaus organus. Mūsų pavyzdyje, kai oro tempe­ ratūra yra 95°C, odos temperatūra pakyla iki 41,3°C, o liemens srityje ji būna 38,8°C. Vadinasi, temperatūra'mažėja kryptimi iš periferijos į centrą, be to, reguliavimo sistema iš dalies neatitin­ ka balanso. Esant maksimaliai odos temperatūrai, gali perkaisti visas organizmas.

• • : i

Pilnavertės funkcinės šilumos apykaitos požymiai

nėra įrodymas, kad apykaita yra tvarkinga. Labai daug žmonių serga lėtiniu pėdų atšalimu, to nepastebėdami. Tik pačiupinėję pėdas rankomis arba pamatavę kojų temperatūrą, jie įsitikina, kad jos labai atšalusios. Funkciniu požiūriu pilnavertes šilumos apykaitos požymiams priklauso atitinkama organizmo reakcija į specialius šilumos krūvius. Apie funkcinį sugebėjimą tada sprendžiama iš to, kaip greitai ir kaip efektyviai gali būti atsta­ tytas šilumos deficitas, atsiradęs dėl dalinio arba bendro šalčio poveikio. Laikiną karštligišką šalčio krėtimą tada reikia vertinti ne kaip funkcinį nepakankamumą, o atvirkščiai, kaip normalią organizmo reakciją į šilumos netekimą. Atsiradusi „žąsies oda" ir drebulys nuo šalčio rodo, kad oda ir skeleto raumenys akty­ viai gamina šilumą. Atvirkščiai, ilgas šalčio krėtimas nesušylant turi būti vertinamas kaip funkcinis sutrikimas.

Sutrikusios šilumos reguliacijos požymiai

Vieni linkę į drebulį net esant tokiai lauko temperatūrai, kurio­ je dauguma žmonių jaučiasi maloniai. Šis sumažėjęs balansas gali būti susijęs su fiziniu trūkumu arba yra kurios nors vidaus ligos, taip pat dar ne visiško pasveikimo po sunkios ligos požymis. Nere­ tai kūno šiluma būna nepakankama trūkstant svorio.

Kiti, dažnai per daug apkūnūs žmonės kenčia nuo šilumos pertekliaus. Jie labiau prakaituoja negu kiti ir nemėgsta šiltų drabužių.

Priešingybė tam yra atskirų kūno sričių atšalimas. Dažnai ne­ pastebėtas, bet vis dėlto svarbus reiškinys yra „segmentinėse ri­ bose" odos atšalimas. Tai odos temperatūros nukritimas vieno arba kelių nugaros smegenų nervų išplitimo srityje. Šie požy­ miai būna sergant lėtinėmis arba labai dažnomis vidaus organų ligomis, pavyzdžiui, inkstų arba inkstų geldelės uždegimu. Toks refleksinis svarbių reguliavimo procesų sutrikimas parodo pa­ žeidžiamas vietas, per kurias galima paveikti pagrindinę ligą.

Reikia atkreipti dėmesį ir į žemą temperatūrą didelių sąna­ rių, ypač kelio sąnario, srityje. Peršalus dažnai susergama dege-28

\

neracinėmis sąnarių ligomis. Tai tęsiasi tol, kol prasideda užde­ giminio pobūdžio komplikacijos.

Labiausiai paplitusi sutrikusios šilumos reguliacijos forma — tai pėdų ir plaštakų atšalimas. Kritinė temperatūra, kuriai esant galima sakyti, kad atšalo pėdos, yra apie 25°C (kambario tem­ peratūra). Tada pirštų temperatūra būna 2—3°C žemesnė.

Pagal statistiką tokie žmonės, kurių kojos atšąla, kitomis li­ gomis serga dažniau negu tie, kurių kojos „šiltos". Priežastiniai ryšiai tarp kojų atšalimo ir vidaus organų ligos aiškinami re-fleksiniais ryšiais tarp kūno paviršiaus ir vidaus organų.

Ilgas atšalimas nenaudingas ir pačioms kojoms. Kiek deguo­ nies cirkuliuojančiame kraujuje susijungs su savo transporto priemone — raudonaisiais kraujo kūneliais — priklauso nuo temperatūros. Su žemos temperatūros krauju patekęs deguonis audiniams perduodamas sunkiau, todėl dėl lėtinio atšalimo ati­ tinkamuose audiniuose gali pasireikšti deguonies trūkumas.

Termoreguliacijos treniravimo ir palaikymo metodai

i

Žmonės, kurių šilumos apykaita yra nepastovi arba labai su­ trikusi, turi dvi galimybes atsikratyti nemalonių jutimų ir iš­ vengti bendro sveikatos pablogėjimo: kasdien tinkamai elgtis taip, kad nepablogėtų šilumos apykaita, ir gerinti reguliavimo sugebėjimus pagal individualiai sudarytą treniruočių programą. 9 paveiksle schematiškai parodyti faktoriai, turintys įtakos šilu­ mos apykaitai.

Nutukusių žmonių šilumos perteklių galima sumažinti ribo­ jant maistą tol, kol svoris sumažės iki normalaus. Norėdami su­ liesėti, nevartokite daug baltymų — pagrindinio šilumos šaltinio iš trijų pagrindinių maisto medžiagų.

Tiems, kuriems nemalonius jutimus sukelia šilumos deficitas, pavyzdžiui, šalčio krėtimas esant tokiai temperatūrai, kuri ki­ tiems yra normali, turi pabandyti padidinti savo svorį, jeigu jis mažesnis už normalų. Taip pakeitus kompleksiją, pagerėja šilu­ mos išsaugojimo sąlygos. Tada reikia vartoti daugiau baltymų.

apy-9 pav. Faktoriai, galintys paveikti Šilumos apykaita.

kaita yra nepastovi, vilkėti tinkamus drabužius, nes mūsų dra­ bužiai — tai svarbus šilumos reguliavimo sistemos elementas. Todėl reikalaujama, kad tekstilės prekės padėtų reguliuoti šilu­ mą. Reikalavimai yra tokie: drabužiai turi būti tokie, kad per daug nepraleistų ir nekauptų šilumos. Jie dar turi padėti odai išskirti bet kokį skystį arba prakaitą ir leisti jam išgaruoti. Per dieną pro odą išsiskiria nuo 250 ml iki kelių litrų skysčio. Dra­ bužių savybės, jeigu jas vertinsime šiuo požiūriu, priklauso nuo tekstilės pluoštų makrostruktūros, verpimo ir audimo techni­ kos, nuo drabužių sukirpimo. Kol dėvėjome drabužius, paga­ mintus iš natūralių tekstilės produktų, apdoroto pluošto savybes nustatyti buvo palyginti lengva: vilna — sulaiko ir ab­ sorbuoja šilumą, šilkas — šilumą, linas—vėsumą.

Dabar, dirbtinio pluošto epochoje, šie santykiai pasidarė su­ dėtingesni. Pasirenkant vienos ar kitos telstilės rūšies drabu­ žius, tenka vadovautis savo patyrimu. Iš faktorių, turinčių įtakos šilumos apykaitai, labai svarbus yra įvairių tekstilės rūšių elektros krūvis.

Visi vandens ir oro nepraleidžiantys drabužių elementai su­ daro labai drėgną sluoksnį tarp odos ir audeklo, o tai padeda kauptis šilumai ir pablogina savijautą, panašiai kaip tvankią va­ saros dieną.

Dažnai toms kūno vietoms, kurios atšąla, reikia sulaikančių šilumą drabužių. Tik nereikia „dėl mados prarasti galvos". Šilu­ mos apykaita labai pasunkėja vykstant į vietovę su neįprastu klimatu: kalnai, jūra, kontinentinis klimatas su dideliais tempe­ ratūros svyravimais dieną ir naktį. Patyrę žmonės pasirenka vie­ nokius arba kitokius drabužius pagal situaciją.

Žmonės, kuriems naktimis sutrinka termoreguliacija, turi iš anksto pasiruošti šilumos susidarymo ritmui Mes nesugebame su­ mažinti savo kūno temperatūrą keliais laipsniais miegodami po atviru dangumi ir nesušalti, kaip vietiniai Australijos gyventojai. Tokį sugebėjimą galima išsiugdyti tik per keletą tūkstančių metų. Mums reikia labiau rūpintis tuo, kaip tinkamai užsikloti naktį įvairaus intensyvumo šilumos susidarymo laikotarpiais. Mažiau­ siai šilumos susidaro nuo 24 iki 2 valandos nakties. Po to medžia­ gų apykaita intensyvėja ir organizmas pradeda pilti.

Kas pajunta, kad šio ritmingo šilumos apykaitos proceso ir patalynės savybės nesutampa, turi laikytis taisyklės: „Keisk savo guolio šilumą". Praktiškai tai reiškia, kad greta vidutinės ant­ klodės reikia turėti po ranka kitą lengvesnę antklodę, lengvą pagalvę, kuria užsiklojama, kai patalas per mažai šildo.

Kraujotakos sutrikimas

Kraujotaka suprantama kaip nuolatinė kraujo cirkuliacija iš­ sišakojusiame kraujagyslių tinkle. Kraujas pirmiausia atlieka transporto funkcijas, tai yra visas kūno dalis aprūpina reikia­ momis maisto medžiagomis ir išneša galutinius medžiagų apy­ kaitos produktus. Taigi kiekvieno organo, net kiekvienos ląstelės gyvybė priklauso nuo ryšių su kraujotakos sistema.

Pavyzdžiui, kraujas neša deguonį, kurio dalį perneša eritroci-tai, o kita dalis ištirpusi lieka kraujo plazmoje. Tekėdamas kartu su įkvėpiamu oru per plaučius, deguonis iš plaučių alveo­ lių patenka į širdies kairįjį skilvelį didžiajame kraujotakos rate, paskui pristatomas visiems mūsų organizmo audiniams, kur su­ daro svarbiausią pagrindą vidiniam kvėpavimui.

Medžiagų apykaitos metu susidaręs anglies dioksidas patenka į kraują ir vėl atsiskiria nuo jo ten, kur artimiausiai susiliečia su

įkvepiamu oru — alveolėse. Panašiu būdu kraujas perneša maisto medžiagas, patekusias kartu su maistu, iš rezorbacijos vietos, tai yra žarnyno, į tas vietas, kur jis perdirbamas, vartoja­ mas ir kaupiamas. Kita vertus, kraujas ima iš organizmo rezer­ vų maisto medžiagas ir tiekia jas kuriam nors organui, kai šių medžiagų labai reikia. Biologiškai aktyvios medžiagos — fer­ mentai ir hormonai — gaminami pačiame organizme ir dažnai yra labai specifiški. B susidarymo vietos jie pernešami su kraujo srove į visas kūno sritis. Daugelis medžiagų apykaitos ląstelėse tarpinių ir galutinių produktų kartu su krauju patenka į orga­ nus, kur toliau perdirbami; iš jų išvalomos ir pašalinamos iš or­ ganizmo toksinės medžiagos.

arkuliuojantis kraujas kartu atlieka ir svarbias apsaugines funkcijas, ypač kovojant su infekcija. Čia dalyvauja baltieji kraujo kūneliai ir tam tikros baltyminės medžiagos.

Pagaliau kraujo srovė padeda perduoti šilumą. Ji jungia šilumos susidarymo vietas su oda, kuri šilumą spinduliuoja ir praleidžia.

Taigi tekėdamas kraujas įvairiausias atskirų ląstelių ir organų savybes pagaliau sujungia į vieningą funkcinę sistemą. Varomoji jėga, verčianti kraują tekėti visame kūne (didysis kraujotakos ratas), išeina iš širdies kairiojo skilvelio, turinčio stiprų raumenį. Čia susidaro kraujospūdis (kraujo slėgis), kuris, organizmui esant ramybės būsenoje yra 120 mm gyvsidabrio stulpelio (160 kPa). Vis labiau besišakojančiu kraujagyslių tinklu tekančio kraujo slėgis mažėja ir, kraujui patekus į ploniausias kraujagysles — kapiliarus, jis sumažėja iki keleto mm Hg. Todėl kraujui grįžti atgal venomis, išskyrus širdies raumenį, labai svarbi raumenų veikla ir ritmiški kraujo slėgio svyravimai krūtinės ląstos ir pilvo srityje, kuriuos su­ kelia kvėpavimo judesiai Ištekėjusį iš dešines širdies pusės ertmės veninį kraują silpnesnis dešinysis skilvelis išstumia į mažąjį krau­ jotakos ratą, kur vyksta dujų apykaita.

Kiekvieno atskiro organo aprūpinimo krauju reikmė dau­ giausia priklauso nuo jo paties atliekamo darbo. Pavyzdžiui, ak­ tyviai dirbančiam raumenim kraujo reikia penkis kartus daugiau negu ramybės būsenoje. Tačiau kraujotakoje kaip ži­ noma yra tik tam tikras kraujo kiekis (5—61). Norint patenkin­ ti reikmes kraujui, kurios kasdien nuolat kinta, širdis ir kvėpavimo organai turi sugebėti nuolat prisitaikyti prie įvairių krūvių. Be to, dėl nuotolio arba atskirų kraujagyslių tarpsnių

blogesnio pralaidumo kraujas bendroje aprūpinimo krauju sis­ temoje turi būti skirstomas atsižvelgiant į aprūpinimą krauju sri­ čių, { kurias kraujas patenka šiomis kraujagyslėmis. Šį dinaminį kraujotakos procesą reguliuoti padeda daugybė cheminių ir me­ chaninių dirgiklių Kraujotakos reguliacija tuo tobulesnė, kuo ge­ riau aprūpinamas krauju kiekvienas organas sutinkamai su jo reikmėmis ir kuo ekonomiškiau tada naudojama energija, reika­ linga centrinių organų (širdies, smegenų ir kvėpavimo aparato) darbui Normalaus funkcionavimo požymiai yra tokie. Vertinant kraujotakos funkcines savybes svarbi yra širdies galingumo riba, dirbant jai ilgai ir intensyviai Labai būdingą testą, kurį kiekvienas gali atlikti savarankiškai arba su padėjėju, parengė KKuperis. Po daugelio tikrinimų, atliktų tiksliais matavimo prietaisais nudirb­ tam darbui, deguonies suvartojimui, pulsui ir elektrokardiogramai įvertinti, jis parengė būdą, kurio parodymai vargu ar menkesni, negu matavimų rezultatai gauti naudojant daug prietaisų ir daly­ vaujant dideliam skaičiui žmonių. Jis pasiūlė 12 minučių bėgti; be to, atstumas, nubėgamas per šį laiką, imamas kaip matas. Remda­ masis savo attiktais lyginamaisiais matavimais, jis galėjo pasakyti, kiek deguonies (skaičiuojant 1 kg kūno masės) suvartojama atski­ rose testo pakopose. Tas faktas, kad deguonies apykaita čia imama kaip atlikto darbo matas, rodo, jog tikrinamas taip pat ir kvėpavimas, ir biocheminiai procesai būtent, kaip jie padeda energijos virsmui organizme.

Pagaliau ne paskutinė vieta čia tenka raumenų, kurie būna apkrauti bėgant, ištvermei. Taigi čia yra kompleksinis praktiniu patyrimu pagrįstas testas, kuriuo tikrinamas žmogaus organiz­ mo darbingumas, tačiau širdies veikla čia yra svarbiausia.

Šioje lentelėje parodytos 5 įvairaus ištvermingumo grupės. Ištvermingumo laipsnis Bėgimo atstumas km Deguonies

suvartojimas ml/kg/min I — labai blogai II — blogai III—patenkinamai IV—gerai V — labai gerai mažiau kaip 1,61 1,61—2 2—2,4* 2,4—2,8 daugiau kaip 2,8 28 arba mažiau 28,1—34 34,1—42 42,1—52 52,1 ir daugiau •

* Vyresni kaip 35 metų amžiaus vyrai, kurių rezultatas yra 2,25 km per 12 min, priklauso kategorijai „gerai"; Uos kategorijos („gerai") moterų minimalus darbin­ gumo rodiklis yra 2,1 km.

Testą geriausia atlikti stadione su pažymėtais bėgimo take­ liais, arba kelyje su kilometriniais stulpeliais. Drabužiai turi būti lengvi. Jeigu bėgantysis pradeda dusti ir išlaikyti tokį patį tempą pasidaro neįmanoma, tai sustoti nereikia, o pradėkite eiti ir eikite toliau tokiu tempu tol, kol vėl galėsite padidinti greitį. Tikslų bėgimo laiką galima nustatyti laikrodžiu su centri­ ne sekundine rodykle arba chronometru. Jeigu reikia, šį bandy­ mą galima atlikti su padėjėju, kuris, važiuodamas greta jūsų automobiliu arba dviračiu, praneš jums laiką nuo starto ir fini­ še praėjus 12 min.

Sis testas, atliekamas organizmo didžiausio darbingumo ribai nustatyti, tinka ne kiekvienam žmogui. Jei mes be reikalo ver­ čiame savo organizmą dirbti visu pajėgumu, tai gali susidaryti pavojinga situacija, kai pažeistas širdies raumuo arba vainikinių kraujagyslių sisitema bus apkraunama daugiau, negu ji pakelia. Suprantama, tai turime visada prisiminti ir atitinkamai elgtis. Be reikalo padidinę širdies raumens darbo režimą, esant nepa­ kankamam aprūpinimui deguonimi, galime sulaukti pavojingų pasekmių. Kliniškai sveikiems žmonėms iki 35 metų šis testas praktiškai nekenksmingas. Žmonėms, kurių sutrikusi širdies kraujotaka, taip pat senesnio amžiaus žmonėms reikia kreiptis patarimo į savo gydytoją, ar šis testas jiems nėra pavojingas.

Bet kuriuo atveju bėgimą reikia nutraukti, pajutus širdies skausmą arba jos veiklos pertrūkius. Reguliariai atliekant iš­ tvermingumo treniruotes, testas gali būti labai naudingas įverti­ nant pasiektus rezultatus.

Esant bendram silpnumui, kraujotakos sutrikimams ir pagy­ venusio amžiaus žmonėms reikia apsiriboti gerokai mažesniais krūviais tikrinant savo organizmo darbingumą, kaip pavyzdžiui, lipti laiptais atitinkamą pakopų skaičių. Mažiau tinkamas yra testas su pritūpimais. Tada gaunami duomenys apie kraujota­ kos veiklą, žinoma, yra riboti. Pulso dažnio kitimą, kuris dažnai imamas kaip kriterijus, galima naudoti tik reliatyviai, nes to­ kiais atvejais (turima galvoje pagyvenę žmonės) egzistuoja „stabdymo efektas''. Dėl jo gali atsitikti taip, kad nustačius šiek tiek padidėjusį pulso dažnį, gali būti padarytos neteisingos išva­ dos apie širdies ir kvėpavimo organų realias galimybes. Ir vis dėlto retkarčiais reikia atlikti panašų laiptų testą, kad būtų gali­ ma pasitikrinti, kaip užlipus tam tikrą skaičių pakopų tuo pačiu

tempu atrodo organizmo įtempto darbo rodikliai (kvėpavimo bei pulso dažnis, širdies plakimas ir dusulys). Nustačius kaip vienų ar kitų organų darbingumas pasikeitė į gerąją arba blogąją pusę, gali­ ma pasidaryti naudingas išvadas, kaip toliau elgtis. Kraujagyslių sistemos sugebėjimas persitvarkyti esant vienokiai arba kitokiai kraujo srovei, gali būti nustatytas dauguma atvejų iš kasdieninio stebėjimo rezultatų. Didelio kraujo kiekio sąstovis ilgai stovint yra nepageidaujamas, nes kraujas nuteka iš galvos, dėl to ji ima svaig­ ti, atsiranda nuovargis (žiovulys), galima net apalpti Taip sutrikus kraujotakai, paprastai nustatomas mažas arba labai besikeičiantis arterinis spaudimas. Kiti kraujagyslių sistemos prisitaikymo sutri­ kimai pasireiškia greitai pakeitus kūno padėti pavyzdžiui, staigiai keliantis iš horizontalios padėties, pasilenkus, taip pat sukant galvą. Tokių kraujo skirstymo sutrikimų simptomai dažniausiai būna galvos svaigimas arba netikrumas išlaikyti pusiausvyrą. Vi­ siems tiems, kurių kraujotakos sistemos reguliacija yra gera, šių požymių nebūna.

Kraujotakos sistemos sutrikimo požymiai Kraujotakos funk­ cijos gali sutrikti bet kurioje funkcinio proceso dalyje. Čia rei­ kia paminėti tik tokius:

— širdies veiklos susilpnėjimas dėl organizmo fizinio nusilpi­ mo, toksinio arba uždegiminio pobūdžio širdies raumens pa­ kenkimo, taip pat kaip įgimtos arba įgytos širdies ydos pasekmė;

— nepakankamas širdies raumens aprūpinimas krauju dėl funkcinio sutrikimo arba atitinkamų vainikinių kraujagyslių or­ ganinio pažeidimo;

— nervinio pobūdžio širdies reguliacijos sutrikimas, kuriam bū­ dinga širdies susitraukimų dažnio kitimai ir širdies aritmija;

—normalaus kraujospūdžio pakitimas, gali padidėti ar sumažėti; — nereguliarus ribotų kraujagyslių aprūpinimas krauju su ati­ tinkamomis pasekmėmis pažeistiems organams, pavyzdžiui, gal­ vos skausmas, stenokardija arba galūnių kraujotakos sutrikimas;

— medžiagų apykaitos sutrikimas audimuose dėl ischemijos tų kūno sričių, kur teka galinė kraujo vaga (mikrocirkuliacija);

— kraujo atgalinės srovės nutrūkimas dėl venų pažeidimo arba jų organinių pakitimų;

— pagaliau panašių procesų (padidėjęs kraujospūdis, kraujo sąstovis) būna mažajame kraujotakos rate.