• Nenhum resultado encontrado

ŠVIETIMO NAUJIENOS. Šiame numeryje skaitykite. Ne pa mirš ti sa vo sios es mės... RUGSĖJIS /319

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Share "ŠVIETIMO NAUJIENOS. Šiame numeryje skaitykite. Ne pa mirš ti sa vo sios es mės... RUGSĖJIS /319"

Copied!
20
0
0

Texto

(1)

ISSN 1648-5874

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

RUGSĖJIS

2012’

8

/

319

Šiame numeryje skaitykite

Ne­pa­mirš­ti­sa­vo­sios­es­mės...

20

Kelias­į­verslumą 4 „Mokausi­iš­kino“­–­pedagogų­mokymai Pir mieji – uni for muo ti 19

(2)

Kaip di džiau sią dar bą mi nist ras pri sta­ tė Vals ty bi nės švie ti mo 2013–2022 m. stra te gi jos pro jek tą: „Tre jus me tus sky­ rė me švie ti mo 2003–2012 m. stra te gi jos ana li zei (2010 m.), nau jų įžval gų, idė jų mo de lia vi mui, sce na ri jų kon kur sams (2011 m.), de ry boms, su si ta ri mams (2012 m.). Vie šų jų kon sul ta ci jų, švie ti mo sce na ri jų idė jos „su gu lė“ į nau ją stra te gi nį do ku men tą. Siek ti, kad Lie tu vos švie ti mas kiek vie nam pi lie čiui tap tų tva riu pa grin du ug dant jo sa va ran kiš ku mą, ver žlu mą, at sa­ kin gu mą, ku riant sa vo, vals ty bės ir pa sau­ lio at ei tį – toks švie ti mo stra te gi jos tiks las stra te gi niam 10 me tų lai ko tar piui.

2013–2022 m. švie ti mo stra te gi ja bus su telk ta į 4 es mi nius da ly kus. Pir ma, daugiausia dė me sio tu ri bū ti ski ria ma mo­ky­to­jui,­dės­ty­to­jui. Pro jek te nu ma ty ta

Trumpai

Iš rug pjū čio

kon fe ren ci jos

Rug pjū čio 24 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja kar tu su Ug dy mo plė to tės cen tru su ren gė tra di ci ne ta pu sią kon fe ren ci ją „Švie ti mas

re gio nuo se 2012. Pe da go go kva li fi ka ci ja – svar biau sias švie ti mo ko ky bės veiks nys“. Jo je da ly va vo LR Mi nist ras Pir mi nin kas An drius Ku bi lius, pra ne ši mus skai tė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius, švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai das Ba cys. Tei sės

ak tus, jų pa kei ti mus ir nau jo ves ap žvel gė, ko men ta vo ir į kon fe ren ci jos da ly vių klau si mus at sa kė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos spe cia lis tai. Kon fe ren ci jo je da ly va vo sa vi val dy bių, pro fe si nių są jun gų, aso cia ci jų, Lie tu vos tė vų fo ru mo, Mo ki nių par la men to, Lie tu vos moks lei vių są jun­ gos ir kt. švie ti mo ben druo me nės at sto vai.

Šių moks lo me tų švie ti mo pri ori te tus

kon fe ren ci jo je pri sta tė mi nist ras G. Ste po na vi čius:

išlaisvintas kūrybingumas;

savarankiška ir atsakinga mokykla;

saugus ir sveikas vaikas;

nauja kryptis – dėmesys mokytojų tobulėjimui.

ga li my bė il gai dir ban tiems ak ty viems mo­ ky to jams grįž ti vie nam se mest rui į stu di jas aukš to jo je mo kyk lo je, ska tin ti mo ky to jų bei dės ty to jų mo bi lu mą ša ly je, už tik rin ti ben dro jo ug dy mo pa ko po je dir ban čių pe da go gų ly čių ba lan są, t. y. rei ka lin gi vy rai ir mo kyk lo je, ir uni ver si te te. An tra, šiuo lai ki nė or ga ni za ci ja pri va lo tu rė ti sa vo spren di mais ir duo­me­ni­mis­grįs­tą­va­dy­ bą. Per pas ta rą jį de šimt me tį įtvir tin tas švie ti mo duo me nų rin ki mas, ta čiau dėl įgū džių sto kos duo me ni mis nau do ja ma si per men kai. Jau pa tvir tin ta at nau jin ta Ste­ bė­se­nos­tvar­ka­ir­ro­dik­liai, ap iman tys vi są švie ti mą ir moks lą, ple čia ma ŠVIS (švie ti mo val dy mo in for ma ci nė sis te ma), ku ria ma RŠVIS (re gio ni nė švie ti mo val­ dy mo in for ma ci nė sis te ma). Nu ma ty ta to bu lin ti švie ti mo re gu lia vi mą at ve riant

ke lius or ga ni za ci nei įvai ro vei, su teik ti dau giau tei sių ir at sa ko my bės stei gė jams bei mo kyk loms. Nu ma tė me įtvir tin ti de ta­ laus kri te ri nio kau pia mo jo ver ti ni mo sis­ te mą, kaip be si mo kan čio jo pa sie ki mų sa­ vi kon tro lės bū dą. Pri me nu, bū ti na vyk dy ti Švie ti mo įsta ty mą – skelb ti sa vi val dy bių ir mo kyk lų me ti nę pa žan gą, ku rios cen tre bū tų ug do mų jų pa sie ki mai. Tre­čia, bū ti­ na plės ti vai­kų­ir­jau­ni­mo­ne­for­ma­lio­jo­ ug­dy­mo pri ei na mu mą. Ket­vir­ta, stip rin ti mo ty va ci ją mo ky tis vi­są­gy­ve­ni­mą įve­ dant mo ky mo si vi są gy ve ni mą krep še lį, pra dė ti tai ky ti įvai riais mo ky mo si bū dais įgy tų kom pe ten ci jų (kva li fi ka ci jų) įver­ ti ni mo ir pri pa ži ni mo sis te mą vi suo se švie ti mo lyg me ny se.“

Kal­bė­da­mas­apie­nau­jų­jų­moks­lo­me­ tų­dar­bus mi nist ras G. Ste po na vi čius, be vi so ki to, pa brė žė iki mo kyk li nio ug dy mo ga li my bių įvai ro vę ir plėt rą, pro fe si nio mo ky mo kai tos kryp tis bei nuo spa lio 1 d. pa grei tį įgy sian tį pro jek tą, skir tą ne for­ ma lio jo švie ti mo krep še liui iš ban dy ti. Projekte da ly vausian čių sa vi val dy bių pa­ tir tis bus nau din ga toms sa vi val dy bėms, ku rios pa čios pla nuo ja jį tai ky ti.

(Švie ti mo ir moks lo mi nist ro pra ne ši mą ga li te ras ti in ter ne te ad re su

www.smm.lt/docs/Mi nist ro_pra ne si mas_KONF_20120824.ppt) Nukelta­į­7­psl.

(3)

Šiame numeryje:

Mie lie ji Lie tu vos mo ky to jai,

svei kin da mas Tarp tau ti nės mo ky to jų die nos proga dė ko ju Jums

už nuo šir dų dar bą, kan try bę ir mei lę, šir dį ir pro tą, ati duo tą

mo kyk lai ir mū sų vai kams. Juk šį dar bą ren ka si toks žmo gus,

ku ris my li ir su pran ta vai kus, ku ris jiems ga li bū ti drau gas ir

au to ri te tas.

Džiau giuo si, kad ir be Mo ky to jų die nos šven tės tu ri me la bai

daug pro gų ge ru žo džiu pa mi nė ti mū sų mo ky to jus. Di de lis

Jū sų nuo pel nas, kad mū sų vai kai į Lie tu vą par ve ža vis dau giau

tarp tau ti nių da ly ki nių olim pia dų ir spor to var žy bų me da lių,

kad jie, dar mo kyk los suo le iš mo kę siek ti už si brėž to tiks lo, vis

daž niau tam pa pi lie ti nių bei vi suo me ni nių ini cia ty vų skleidėjais.

Kar tu su vi sa Lie tu va ta riu Jums „Ačiū“.

Mie lie ji, lin kiu Jū sų dar be kū ry biš ku mo, pa de dan čio

vai kams su pras ti ir pa mėg ti sun kiau sias už duo tis, drą­

sos at si ver ti pro fe si nėms nau jo vėms, sa vo pa vyz džiu ir

žo džiu au gin ti išskirtinę mo ki nio as me ny bę. Pa ska tin ti

ta len tą, pa dė ti skleis tis ga bu mams, įspė ti klys tan tį jį.

Kvie čiu nie ka da ne pa liau ti mo ky tis –

nau do tis nau jo mis pro fe si nio to bu lė ji­

mo ga li my bė mis, kad vi sa da ras tu mė te

at sa ky mus į mo ki nių ir pro fe si jos už­

duo da mus klau si mus.

Sėk mės Jums!

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras

Gin ta ras Ste po na vi čius

Trumpai 2

Iš­rug­pjū­čio­kon­fe­ren­ci­jos

Numerio interviu 4–6

Per­mai­nų­me­tai

Me tų mo ky to jai 8–9

Mo­ky­to­ja­Aud­ro­nė­

Ven­slo­vie­nė: „Ši gar bin ga

pro­fe­si­ja­man­lei­do­pa­bū­ti­ir­

re­ži­sie­re, ver­tė­ja,­psi­cho­lo­ge,­

so­cia­li­ne­dar­buo­to­ja,­

bib­liog­ra­fe...“

10–11

Sta­žuo­tė­Če­ki­jo­je

12–13

Sa­vai­tės­prak­ti­ka­–­

ne­įkai­no­ja­ma!

Lietuviška mokykla svetur 14–15

Ne­pa­mirš­ti­sa­vo­sios­es­mės...

Susipažinkime –

Lietuvos mokytojų asociacijos 16–17

Su­jung­ti­ne­su­jun­gia­ma...

Patirtis 18

Tai­gra­žiai­ma­ne­au­gi­no...

(4)

Nors mo ki nio gy ve ni me pir mie ji ket ve ri me tai yra la bai ne daug – tik pra džios mo kyk la, ta čiau daž nai lem tin gi. Kaip Jūs ver ti na te šį lai ką mi­ nist ro dar be? Ar Jums tai taip pat pri ly go pra džios mo kyk lai?

Į šias pa rei gas at ėjau dirb ti ne at si tik­ ti nai. Dės ty to jo dar bo pa tir tis Vil niaus uni ver si te te, stu di jos už sie nio aukš to sio se mo kyk lo se nuo pat pra džių lei do be di­ de lio „įsi bė gė ji mo“ im tis svar bių dar bų. Su tel kus ko man dą pra dė ti pa si ren gi mą vie nai iš svar biau sių per tvar kų – aukš to jo moks lo re for mai. No riu pri min ti, kad šią va sa rą mū sų ko le gi jos ir uni ver si te tai pri­ ėmė jau ket vir tą „re for mos“ kur są.

Dirb ti reikėjo iš ties ne leng vu eko no mi­ nio nuos mu kio lai ku, kai gre ta vyk do mų per tvar kų te ko su si dur ti su biu dže to tau­ py mo ir ma žė jan čio fi nan sa vi mo iš šū kiais. Šiuos ket ve rius me tus ga liu api bū din ti kaip la bai įdo mią veik lą, leidusią įgy ven­ din ti dau ge lį su ma ny mų. Ta čiau švie ti ­ mas – tai to kia sri tis, ku rio je nė ra pa baig­ tu vių, nes šiuo lai ki nio pa sau lio spar ta dik tuo ja vis nau jus dar bus.

O prieš pra džios mo kyk lą bū na iki mo kyk li nis ir prieš mo kyk li nis ug dy mas, ku rio kai ta pra si dė jo 2009 m. pir muo ju po ne pri klau so my bės at kū ri­ mo na cio na li niu pro jek tu, skir tu iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo plėt rai. Ko kio mis kryp ti mis vy ko kai ta?

Pir miau sia rei kė jo pra dė ti spręs ti vai­ kų dar že lių pro ble mą – vie tų ma ža me čių vai kų ug dy mui ka tast ro fiš kai trū ko ne tik di džiuo siuo se mies tuo se, bet ir re gio­ nuo se, kur dar že liai bu vo už da ro mi dėl ma žė jan čio vai kų skai čiaus.

Šią ne leng vą už duo tį eko no mi kos nuos­ mu kio me tais pra dė jo me spręs ti dviem bū dais. Jau 2010 m. va sa rą su pap ras tin tos ne mo ty vuo tai griež tos hi gie nos nor mos ir rei ka la vi mai pa tal poms su da rė pa lan kes­ nes są ly gas steig ti pri va čius dar že lius. Po pus me čio, nuo 2011 m. pra džios, įves tas iki mo kyk li nio ug dy mo krep še lis lei do su ma žin ti jų tei kia mų pa slau gų kai nas.

Numerio interviu

Per mai nų me tai

Per mai nų me tai su tei kė ga lių ir jė gų bū ti kū ry bin giems,

sa va ran kiš kiems bei at sa kin giems, siek ti ži nių ko ky bės.

Kiek ga lė tu me su skai čiuo ti šį rug sė jį di des nių ar ma žes nių dar bų, veik lų ir ini cia ty vų, per pas ku ti niuo sius ket ve rius me tus kei tu sių Lie tu vos švie ti mo vei dą? Ko ge ro, to kios in ten sy vios kai tos iš vis dar nė ra bu vę. De šim ta sis ne pri klau so mos Lie tu vos švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste Po nA Vi čiuS yra tik ant ra sis mi nist ras, iš dir bęs vi są ka den ci ją ir li kęs iš ti ki mas prin ci pui keis ti ir keis tis.

„Švie ti mo nau jie nos“ klau sia apie ryš kiau sias per mai nas per ket ve rius me tus.

Toks fi nan sa vi mo mo de lis iki mo kyk li nį ug dy mą įtrau kė į ben drą švie ti mo sis te mą ir pa dė jo nu slo pin ti įtam pas, ki lu sias dėl lė šų trū ku mo.

Per pas ta ruo sius dve jus me tus pri va čių dar že lių bu vo įsteig ta dau giau nei per vi sus ne pri klau so my bės me tus. Vien per pra ėju sius me tus pri va čiuo se ir sa vi val­ dy bių vai kų dar že liuo se at si ra do dau giau kaip 6000 nau jų vie tų.

Mū sų sis te mi nį po žiū rį liu di ja ir pa tvir­ tin ta Iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo plėt ros 2011–2013 m. pro gra­ ma, nu ma tan ti prie mo nes, ska ti nan čias ug dy mo pro gra mų bei pa slau gų įvai ro vę, di des nes ga li my bes šei moms rink tis iki­ mo kyk li nio ug dy mo pa slau gas. Pro gra mai įgy ven din ti per tre jus me tus pla nuo ja ma skir ti 108 mln. Lt iš vals ty bės biu dže to ir ES struk tū ri nių fon dų.

Ant ro ji kryp tis – fi nan si nės in ves ti ci jos dar že liams re konst ruo ti, uni ver sa liems dau gia funk ciams cen trams kai mo vie­ to vė se steig ti ir pe da go gų kva li fi ka ci jai to bu lin ti. Pa nau do jus in ves ti ci jas iš įvai rių šal ti nių bu vo re no vuo ta 221 iki mo kyk li nio ug dy mo įstai ga.

Pir ma sis įsa ky mas, ku rį pa si ra šė te pra dė jęs ei ti mi nist ro pa rei gas, bu vo „Dėl do ku men tų skai čiaus mo kyk lo se su ma ži ni mo“. At lik tų ty ri­ mų duo me ni mis, pe da go gų tei gi mu, tuo me tu mo ky to jai ir mo kyk lų va do vai do ku men ta ci­ jai ren gti su gaiš da vo apie 40 proc. vi so dar bo lai ko.

Ap skri tai per ket ve rius me tus po pie riz­ mo mo kyk lo se su ma žė jo be veik per pus. Pa si ra šius įsa ky mą „Dėl do ku men tų skai­ čiaus mo kyk lo se su ma ži ni mo“ iš 140 pri­ va lo mų įvai rių ap ra šų, pro to ko lų, įvai rių tvar kų są ra šo de šim tys do ku men tų bu vo pa nai kin ti ar ba li ko tik re ko men da ci nio po bū džio. Per nai įsi ga lio jus nau ja jam Švie ti mo įsta ty mui mo kyk lo se su ma žė­ jo įvai rių ko mi si jų, to dėl iš są ra šo bu vo iš brauk ta dar 18 pri va lo mų pla na vi mo ir at si skai ty mo do ku men tų.

Da bar mo kyk lų va do vai ar pe da go gai, užuot gai šę pil dy da mi šūs nis įvai rių „po­ pie rių“ ar po sė džia vę, dau giau lai ko ga li skir ti tie sio gi niam dar bui.

Kai ku rio se švie ti mo įstai go se įsi ga lė­ ju si ru ti na ar bai mė su klys ti verčia to liau gy ve nti „dėl po pie rių“ – ra šo mos ne be rei­ ka lin gos ata skai tos.

Kal bant apie per mai nas ben dra ja me ug dy­ me sun ku ap si spręs ti dėl pir mo jo klau si mo. Kas svar biau – at nau jin tos pro gra mos ar šiuo lai kiš ka mo ky mo si ap lin ka? Mo kyk lų tin klo op ti mi za vi­ mas ar?.. Bet te bū nie pro gra mos.

11–12 kla sių mo ki niai jau mo ko si pa gal at nau jin tas vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas, ku rios sudaro sąlygas dirb ti kū ry bin gai ir at sa kin gai. Nuo „ka li mo“ kul tū ros ju da me mąs tan čios, pi lie tiš kos as me ny bės ug dy mo link. At nau jin tas tu­ ri nys pa de da ug dy ti kom pe ten ci jas – įgū­ džių, ge bė ji mų ir ver ty bių vi su mą – rei ka­ lin gas šian die ni niam gy ve ni mui.

Iš vi sų pro gra mų iš skir čiau lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros pro gra mą, ku ri nuo šiol yra ben dra vi soms mo kyk loms, ne­ iš ski riant ir mo kyk lų tau ti nės ma žu mos kal ba. 2013 m. bran dos eg za mi nai bus or ga ni zuo ja mi pa gal pa reng tas nau jas pro gra mas. Vi si abi tu rien tai lai kys tą pa tį lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros vals ty bi nį bran dos eg za mi ną – įgy ven di no me tai, ką įvai rio se pro gra mo se ir stra te gi jo se de kla ra vo, ta čiau po li ti nės va lios pri sti go val džio je bu vu sios par ti jos.

Bet mo ki nių ma žė ja, mo kyk los ne iš ven gia mai tuš tė ja ir tols ta nuo mo ki nio...

To dėl mo kyk lų tin klo op ti mi za vi mas – taip pat ne iš ven gia mas da ly kas. Ma žė jant gims ta mu mui per pas ta ruo sius de vy ne rius me tus Lie tu vo je su ma žė jo apie 150 tūkst. mo ki nių, to dėl tu rė jo me spręs ti, ką da­ ry ti su iš tuš tė ju sių mo kyk lų pa sta tais ir kaip op ti mi zuo ti jų tin klą. Įtei si na ma nau ja mo kyk lų tin klo struk tū ra – pra di nė

(5)

mo kyk la kuo ar čiau na mų, pa vė žė ji mas į ge rai su kom plek tuo tą, rei ka lin ga mo ky mo įran ga ap rū pin tą pa grin di nę mo kyk lą ar pro gim na zi ją ir vi sa, kas ge riau sia, ga lin ti tu rė ti gim na zi ja.

2010 m. pra dė jo me dau gia funk cių cen trų kai mo vie to vė se pro jek tą, ku riuo sie kia ma mo kyk lų pa tal pas pri tai ky ti nau­ joms reik mėms. At si žvel gus į ben druo me­ nių po rei kius čia po vie nu sto gu ga li veik ti pra di nė mo kyk la, įsi kur ti Vai kų die nos cen tras, bib lio te ka, me di ci nos punk tas, taip pat ga li ma or ga ni zuo ti įvai rių bū re­ lių, kul tū ri nę veik lą, teik ti su au gu sių jų švie ti mo pa slau gas ir kt. Iš ES struk tū ri­ nių fon dų šioms įstai goms stei gti skir ta 80 mln. Lt. Jau vei kia pir mie ji pla čios pa skir ties cen trai.

To liau ge rin si me mo ki nių pa vė žė ji mo są ly gas. Šie met Švie ti mo ir moks lo mi­ nis te ri ja nu pir ko dar 36 de vy nio li kos vie tų mo kyk li nius au to bu sus. Tad į pa mo kas vai kus ve žios be veik 600 gel to nų jų trans­ por to prie mo nių.

Ma žė jant mo ki nių ma žiau rei kės ir mo ky to jų. Ta čiau kai ku rio se re gio nų mo kyk lo se trūks ta pe da go gų. Kaip sprę si te šią pro ble mą, kai aki­ vaiz du, kad uni ver si te tų ab sol ven tai ne si ver žia dirb ti į kai mą?

Nau ja ja me Pe da go gų ren gi mo reg la­ men te nu ma ty ta, jog mo ky to jai da bar ga lės leng viau įgy ti an trą spe cia li za ci ją. Dir ban tys mo ky to jai tu rės tei sę mo ky tis ki to da ly ko ar už si im ti nau ja pe da go gi ne veik la ne bū ti nai įgy da mi ki tą aukš to jo moks lo di plo mą. Uni ver si te tai ir ko le gi jos jau siū lo įvai res nių pe da go gi nių stu di jų pro gra mų, kai gre ta pa grin di nio da ly ko su tei kia ma ir mo ky to jo kva li fi ka ci ja. Taip pat su da ry tos lanks tes nės kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ga li my bės, kai stu di juo da mas tam tik rą stu di jų mo du lį mo ky to jas ga li leng viau įgy ti ar keis ti spe cia li za ci ją, kaip tai įpras ta ki to se Eu ro pos ša ly se.

Su vie no din tos vi sos iki šiol teik tos pe­ da go gi nės kva li fi ka ci jos – so cia li nio pe da­ go go, spe cia lio jo pe da go go, auk lė to jo. Tai lei džia mo kyk lo je dir ban čiam pe da go gui įgy ti pa pil do mų spe cia li za ci jų ir dirb ti no­ ri mą dar bą ne įgy jant dar vie nos spe cia lios kva li fi ka ci jos. Pa vyz džiui, jei mo ky to jas dir ba fi zi kos da ly ko mo ky to ju, jis ga li tap ti ir so cia li niu pe da go gu.

Be je, per pas ta ruo sius tre jus me tus bu vo su ma žin ta vals ty bės fi nan suo ja mų vie tų pe da go gi nė se stu di jo se, ta čiau ge ro kai pa di din tas fi nan sa vi mas vie no stu den to moks lams. Lai ko mės prin ci po – ge riau ma žiau, ta čiau ge rai pa reng tų ir no rin čių dirb ti mo ky to jais.

Ne se niai pa tvir tin ta pe da go gų kva li fi­ ka ci jos to bu li ni mo sis te ma mo ky to jams su tei kia dau giau erd vės kū ry bi niam dar­ bui, sa viug dai. Pir mie ji pe da go gai jau

nau do ja si ga li my be me tams iš ei ti kū ry bi­ nių atos to gų, grįž ti pa si to bu lin ti į aukš tų jų mo kyk lų au di to ri jas.

Ne pai sant sun kme čio dir žų ver ži mo švie ti mo sri ty je, bu vo daug kal ba ma apie in ves ti ci jas, švie ti mo įstai gų mo der ni za vi mą...

Vy riau sy bės pa tvir tin to je Švie ti mo įstai gų mo der ni za vi mo pro gra mo je 2009– 2012 m. bu vo dau giau nei pu sė mi li jar do li tų – pa sta tams, bal dams, mo ky mo prie­ mo nėms. Sun kme čio pa sek mes taip pat pa vy ko at rem ti ES struk tū ri nių fon dų lė šo mis, iš ku rių re no vuo ta dau giau kaip pu sė vi sų mo kyk lų.

Pir mą kar tą so li džios in ves ti ci jos – apie 43 mln. Lt – skir tos še šioms Piet ry čių Lie tu vos – Vil ni jos kraš to mo kyk loms, ku rio se mo ko ma lie tu vių kal ba. Vil niaus r. Ru da mi nos „Ry to“ gim na zi jos prie sta­ tas dvi gu bai pa di di no mo ky mui si skir tas erd ves ir pa dė jo iš spręs ti dar bo dviem pa mai no mis pro ble mą. Vil niaus r. Mai­ šia ga los Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Al gir do vi du ri nė mo kyk la, per si kė lu si iš se nų dva ro pa tal pų, jau įsi kū rė nau juo se kor pu suo se. Šie met sta ty bas bai gia ir vi­ du ri ne iš pa grin di nės tam pan ti La vo riš kių mo kyk la.

Per nai pa gal mi nis te ri jos pa reng tą Švie­ ti mo įstai gų spor to aikš ty nų at nau ji ni mo pro gra mą 2011–2013 m. bus at nau jin ti 15 mo kyk lų spor to aikš ty nai. Šios pro g­ ra mos tiks las – su da ry ti są ly gas, kad ne tik moks lei viai ar jau ni mas, bet ir gy ven­ to jų ben druo me nė tu rė tų są ly gas spor tui, pra smin gam lais va lai kiui.

Lė šos ski ria mos ne vien sta ty boms, bet ir ug dy mo ko ky bei ge rin ti. Ga li me teig ti, kad mū sų mo kyk lo se pas ta rai siais me­ tais vyks ta tech ni nė re vo liu ci ja. Dau giau nei 400 mo kyk lų da ly va vo pro jek te „Tech­ no lo gi jų, me nų ir gam tos in fra struk tū ra“ ir įsi gi jo mo der nios mo ky mo tech ni kos, kom piu te rių, na mų ki no sis te mų už 18 mln. Lt. Gim na zi jos ir da lis vi du ri­ nių mo kyk lų ap si rū pi no šiuo lai kiš ko mis gam tos moks lų la bo ra to ri jo mis, fi zi kos, che mi jos, bio lo gi jos, me nų ir tech no lo gi­ jų moks lams rei ka lin go mis prie mo nė mis. Taip pat bu vo mo der ni zuo tos kai ku rių mo kyk lų bib lio te kos.

Ko kias svar biau sias per mai nas iš skir tu mė te pro fe si nia me mo ky me?

Pra dė siu nuo mums svar biau sios – per pra ėju sius tre jus me tus la bai pa dau gė jo jau ni mo, sto jan čio į pro fe si nes mo kyk­ las, ypač – įgi ju sio vi du ri nį iš si la vi ni mą. Per nai šis jaunimas su da rė 40 proc. vi sų įsto ju sių jų. Da bar uni ver si te tus, ko le gi jas ir pro fe si nes mo kyk las ren ka si maž daug po treč da lį sto jan čių jų. Per pas ta ruo sius me tus pa vy ko iš ly gin ti spe cia lis tų ir pro­ fe si jų ren gi mo dis pro por ci ją, dėl ku rios grė sė di de lės pro ble mos mū sų dar bo rin ko je.

Pa tvir tin ta nau ja Lie tu vių kal bos ug dy mo stra te gi ja.

Ji ap ima il ga lai kės lie tu vių kal bos ug dy­ mo po li ti kos nuo sta tas ir kryp tis, pir mą kar tą api brė žian ti mo der nios lie tu vy bės sam pra tą.

Stra te gi ja pa reng ta įver ti nus mo ki nių na cio na li nių, tarp tau ti nių lie tu vių kal bos pa sie ki mų ty ri mų re zul ta tus ir at si žvel­ gus į da bar ties ke lia mus už da vi nius – sa va ran kiš kai reikš tis glo ba lia me pa sau­ ly je, bet ja me ne iš tirp ti, stip rin ti sa vi ver tę ir ta pa ty bę stip ri nant li tu a nis ti nį ug dy mą mo kyk lo je.

Pa reng tas Vai kų pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo krep še lis.

Jo es mė – ne for ma lia ja me (pa si ren ka­ ma ja me) ug dy me tai ky ti fi nan sa vi mo prin ci pą „pi ni gai pas kui vai ką“. Jei gu šiuo me tu įvai rius bū re lius lan ko apie 20 proc. moks lei vių, tai įdie gus krep še lį apie 50 proc. vi sų vai kų ga lė tų įsi trauk ti į pra smin go lais va lai kio veik las. Ban do ma­ ja me pro jek te da ly vau ja 4 sa vi val dy bės.

Im pul sai mo kyk los kū ry biš ku mui.

Kū ry bi nių part ne rys čių pro jek tas – ge­ riau sių prak ti kų pa tir čių ir idė jų sklai da ug dy mo pro ble moms spręs ti.

Ska ti na ma mo kyk lų įvai ro vė.

At nau jin ta Ne tra di ci nio ug dy mo kon­ cep ci ja – su da ry tos pa lan kios są ly gos mo kyk lų, ug dy mą grin džian čių sa vi ta pe da go gi ne sis te ma, veik lai. Ne tra di ci nio ug dy mo įstai gos fi nan suo ja mos mo ki­ nio krep še lio prin ci pu. Iš vi so šiuo me tu Lie tu vo je vei kia 6 ne tra di ci nio ug dy mo mo kyk los.

Ku ria ma ga bių vai kų ug dy mo sis te ma.

Įgy ven di nant ES pa ra mos kon kur są lai­ mė ju sius tris pro jek tus mo ky to jams bus pa teik ta vi sa rei ka lin ga tai ko mo ji me džia­ ga. Ug dy mo me to das sep ty nis mė ne sius bus iš ban do mas mo kyk lo se. VO Ga bių jų ug dy mo cen tras, ben dra dar biau da mas su Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te tu bei 10 Lie tu vos mo kyk lų, pa ren gė pro jek tą „Ga bių vai kų ug dy mo po rei kių ten ki ni­ mas pra di nio ug dy mo įstai go se“.

Elek tro ni nį die ny ną nau do ja apie 1000 vi du ri nių, pa grin di nių ir pro fe si nių mo kyk lų.

Mo ki nių tė vai kas dien ga li ste bė ti vai ko lan ko mu mą, pa žan gu mą, mo kyk los ad­ mi nist ra ci jos, kla sės va do vo in for ma ci ją ir pra ne ši mus. Mo ky to jams su ma žė ja dar bo krū vis, po pie riz mas.

TRUMPAI

Nukelta­į­6­psl.       

(6)

Lie tu vos pro fe si nio mo ky mo sis te mo je kar tu su darb da viais ku ria mi ar jau su kur ti sek to ri niai prak ti nio mo ky mo cen trai. Čia tel kia ma pa žan giau sia kon kre čios sri ties mo ky mo įran ga ir ku ria mos to kios prak­ ti nio mo ky mo są ly gos, ku rios yra ar ti mos bū si mo dar bo ap lin kai ar ba vi sai ne si ski ria nuo jos. To kiuo se cen truo se ne tik mo ky­ sis ar ba jau mo ko si dar „ža lias“ jau ni mas, bet ir pro fe sio na lai ga li to bu lin ti sa vo kva­ li fi ka ci ją ar įgy ti nau ją.

Iki 2014­ųjų Lie tu vo je tu rė tų bū ti įreng ti 42 pro fe si nio mo ky mo cen trai, ku riems iš ES fon dų ski ria ma dau giau nei 400 mln. Lt.

Vie nas iš reikš min giau sių dar bų – be veik prieš ket ve rius me tus pra dė ta moks lo ir stu di jų re for ma, ku rios tiks las – su da ry ti prie lai das stu­ di jų ko ky bei, už tik rin ti jų pri ei na mu mą, ska tin ti moks lo ir ver slo ben dra dar bia vi mą. Ar pa vy ko pa siek ti už si brėž tas aukš tu mas?

Re for ma star ta vo di de lė mis in ves ti ci­ jo mis į aukš tą jį moks lą – krep še liui bu vo skir tas dvi gu bai di des nis fi nan sa vi mas ne gu iki tol. Stu di jų pro gra moms to bu li n­ ti, in fra struk tū rai mo der ni zuoti, nau jai įran gai pir kti, moks lo ty ri mų pro gra moms bu vo nu kreip ti mi li jo ni niai fi nan si niai srau tai iš ES struk tū ri nių fon dų. Taip pat bu vo su kur ta vals ty bės re mia mų pa sko lų stu di joms sis te ma ir iš plės tas so cia li nių sti pen di jų ga vė jų būrys.

Šie met įvy kęs jau ket vir tas pri ėmi mas, kai buvo priimtas nau jas Moks lo ir stu­ di jų įsta ty mas, liu di ja ge rą ten den ci ją – pa di dė jo sto ja ma sis ba las į vals ty bės fi ­ nan suo ja mas vie tas. Džiu gu, kad tai at si­ spin di ir in ži ne ri nių stu di jų pro gra mo se, ku rias pas ta rai siais me tais ren ka si dau giau sto jan čių jų.

Pa to bu lin ta vie no pri ėmi mo į uni ver si­ te tus ir ko le gi jas tvar ka, kai pra šy mai tei­ kia mi tik elek tro ni ne for ma. Tai neleidžia pik tnau džiau ti, ieš ko ti „rei ka lin gų“ pa­ žin čių.

Iš es mės bu vo re or ga ni zuo ta ir Lie tu vos moks lo sis te ma – moks lo pa jė gos su telk­ tos per spek ty viau sio mis, di džiau sią įdir bį tu rin čio mis kryp ti mis. Iki per tvar kos vei kę 45 vals ty bi niai moks lo ty ri mų ins ti tu tai bu vo per tvar ky ti į 17 ins ti tu tų, o ki ti in teg­ ruo ti į uni ver si te tus, su bur ti į 5 moks li nių ty ri mų cen trus.

Pa di di nus moks li nės veik los fi nan sa­ vi mo pa gal ko ky biš kus re zul ta tus da lį su da ry tos prie lai dos kur ti tarp tau ti nio ly gio moks lo dar bus. Moks lo veik los fi­ nan sa vi mas pa di dė jo nuo 20 iki 50 proc. De da ma daug pa stan gų ska ti nant moks­ li nin kus glau džiau ben dra dar biau ti su ver slu ar pa tiems steig ti įmo nes ku riant nau jas tech no lo gi jas ir pro duk tus, nau jas

dar bo vie tas. Sie kia ma, kad įgy ven di nus re for mą į moks li nius ty ri mus 2020 m., įskai tant vie šas ir pri va čias lė šas, bus in ves tuo ja ma iki 2 proc. BVP, kai šiuo me tu – tik 0,8 proc.

Pen kiuo se moks lo, stu di jų ir ver slo cen truo se­slė niuo se klo ja mas pa grin das šiuo lai ki nių tech no lo gi jų pro ver žiui. Čia pa žan giau siems pro duk tams kurti su telk­ tos mū sų uni ver si te tų, moks lo cen trų ir ver slo pa jė gos, atsiranda ben drų pro jek tų su part ne riais iš už sie nio.

At vi ra tarp tau ti nė aka de mi nė erd vė mū sų uni ver si te tus ir ko le gi jas ver čia var žy tis su ki tų ša lių aukš to sio mis mo kyk lo mis dėl stu den tų. Ar esa me tam pa si ruo šę?

Pa me čiui ana li zuo da mi pri ėmi mo duo­ me nis pa ste bi me nau ją reiš ki nį – vis dau­ giau Lie tu vos jau ni mo, už sie ny je įgi ju sio vi du ri nį iš si la vi ni mą ar ba jau pra dė ju sio stu di juo ti, grįž ta ir sto ja į mū sų aukš tą sias mo kyk las. Taip pat au ga ki tų su si do mė ji­ mas stu di juo ti Lie tu vo je. Šiuo me tu pas mus stu di juo ja be veik 80 ša lių at sto vai. Tai ir gi jau įvy ku sių per mai nų re zul ta tas.

Stu di jos – kaip dvi pu sis eis mas. Lie­ tu vos aukš tų jų mo kyk lų stu den tai pa gal tarp tau ti nes stu di jų pro gra mas vyks ta tęs ti moks lų į ki tas ša lis, jiems su tei kia ma pro ga at lik ti prak ti kas už sie nio įmo nė se ir įgy ti nau jų pa tir čių.

Lie tu vos uni ver si te tai kar tu su ki tų ša lių aukš to sio mis mo kyk lo mis, ypač su si do mė ji mą ro do Di džio sios Bri ta ni jos uni ver si te tai, čia stei gia ben drus fa kul te­ tus, mo kyk las ar moks lo cen trus. Pir mie ji to kius ke ti ni mų su si ta ri mus jau pa si ra šė My ko lo Ro me rio ir Mid lsek so uni ver­ si te tai, Vy tau to Di džio jo ir Lan ka šy ro uni ver si te tai. Stu di juo ti Lie tu vo je reiš kia ga li my bę iš vyk ti pa stu di juo ti sve tur. Sto­ jan čių jų gau sa liu di ja, kad stu di jos Lie tu­ vo je tu ri aukš tą ver tę.

De da me pa stan gas, kad aukš to sios mo­ kyk los la biau įsi jung tų į mo ky mo si vi są gy ve ni mą veik las. Šiais me tais struk tū­ ri nės pa ra mos lė šo mis bu vo ini ci juo tas tęs ti nio mo ky mo pro gra mų pro jek tas, ku ria me da ly vau ja 15 uni ver si te tų ir ko le gi jų. Ki tiems me tams mi nis te ri jos biu dže te nu ma tė me lė šų mo ky mo si vi są gy ve ni mą prie mo nėms aukš to sio se mo­ kyk lo se. Šiuo me tu ren gia ma kon kur si nė šių prie mo nių tvar ka.

Šie met pri sta ty ti pir mie ji aukš tų jų mo kyk lų iš ori nio ver ti ni mo re zul ta tai. Pri sta ty me Jūs sa­ kė te, kad tai yra iš šū kis ir kar tu im pul sas ženg ti į prie kį. Ko dėl?

Iš ori nis ver ti ni mas – vie nas iš svar biau­ sių moks lo ir stu di jų re for mos žings nių. Pir mą kar tą re mian tis vie no dais kri te ri jais vi sa pu siš kai ver ti na ma uni ver si te tų ir ko le gi jų būk lė, jų pa si ren gi mas vyk dy ti stu di jas. Mū sų tiks las – nustatyti sil pną sias aukš tų jų mo kyk lų veik los vie tas ir sie kiant

kuo ge res nės stu di jų ko ky bės įgy ven din ti eks per tų pa teik tas re ko men da ci jas.

Yra aukš tų jų mo kyk lų, ku rios ėmė si per tvar kų jau ver ti ni mo me tu, bet kai ku­ rioms rei kia steng tis ke le rio pai dau giau, nei bu vo įpra tu sios. Aki vaiz du, kad tu­ ri me to bu lin ti aukš tų jų mo kyk lų veik los va dy bą, la biau ją su sie ti su stra te gi niais tiks lais, stip rin ti stu di jų tarp tau tiš ku mą ir t. t.

Jei gu aukš to ji mo kyk la ma to, kad jai bū tų sun ku iš tai sy ti nu ro dy tus trū ku mus, tai ge ra pro ga pa mąs ty ti apie glau dų ko o­ pe ra vi mą si ar net su si jun gi mą – su vie ny ti jė gas su ki ta aukš tą ja mo kyk la. Ma žė jant abi tu rien tų skai čiui ma žė ja ir po ten cia lių stu den tų. Iki šiol vy kę in teg ra ci jos pro ce­ sai bu vo nau din gi aka de mi nėms ben druo­ me nėms. Pa vyz džiui, Kau no me di ci nos uni ver si te tui su Lie tu vos ve te ri na ri jos aka de mi ja su si jun gus į Lie tu vos svei ka­ tos moks lų uni ver si te tą at si ra do nau jų stu di jų pro gra mų, su telk tos lė šos stu di jų ba zei at nau jin ti, padidėjo dar buo to jų at­ ly gi ni mai.

Įvyk dy ta moks lo ir stu di jų re for ma pa­ dė jo tvir tus pa ma tus siek ti aukš to jo moks­ lo ko ky bės, stip rė ti mū sų uni ver si te tams bei ko le gi joms, kad jau nas žmo gus įgy tų kuo dau giau šiuo lai kiš kų ži nių, pats tap tų ty rė ju ir kū rė ju, di džiuo tų si pel ny tai įgy tu di plo mu, ga lė tų dirb ti jam įdo mų dar bą.

Dėkojame.

Numerio interviu

Per mai nų me tai

Atkelta­iš­5­psl.­

Op ti mi zuo ja mos mi nis te ri jai pa val džios ins ti tu ci jos.

Vie to je tri jų įstai gų – Švie ti mo plė to tės, Mo ky to jų kom pe ten ci jos ir Pe da go gų pro fe si nės rai dos cen trų bu vo įsteig tas Ug dy mo plė to tės cen tras. Šiuo me tu ke­ tu rių moks lei vių lais va lai kio cen trų – Lie­ tu vos jau ni mo tu riz mo, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų, Lie tu vos mo ki nių ir stu den tų spor to, Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos – ba zė je stei gia mas vie nas ne for ma lio jo ug dy mo cen tras. Nau jo ji įstai ga tęs pra dė tus pro jek tus ir plė tos nau jas veik los kryp tis – pi lie ti nį, me ni nį ir kul tū ri nį, svei ka tos ir sau gos ug dy mą, stip rins pe da go gų ko lek ty vą. Ben dras re zul ta tas – su ma žin ta 200 eta tų, su tau py ta lė šų, dau giau dė me sio tiks lin gai veik lai.

Pa reng tas re ko men da ci jų

mo kyk loms dėl po vei kio prie mo nių tai ky mo ne tin ka mai be si el gian tiems mo ki niams pro jek tas.

Tai vie nas iš bū dų, kaip drau ge ak ty vin ti veik lą, kad mo kyk los ga lė tų kur ti sau gų psi cho lo gi nį kli ma tą ir sau gią bei dar­ bin gą ap lin ką, kad bū tų už kirs tas ke lias ag re sy viam mo ki nių el ge siui ir ga li moms smur to ap raiš koms.

(7)

Kon fe ren ci jo je kal bė jęs LR Mi nist ras Pir mi nin kas A. Ku bi lius pri pa ži no, jog mo ky to jo dar bas ne vi suo­ met įver ti na mas tin ka mai: „...vi siš kai aki vaiz du, kad ir čia mes tu ri me ieš ko ti nau jų ga li my bių, su da ry ti mo ky to jui są ly gas jaus tis au to ri te tu, ku rį ger bia ne tik mo ki niai, bet ir vals ty bė“. Žur na lis tams prem je ras sa kė, jog jam trūks ta žo džių api bū din ti mo ky to jo reikš­ mę. Pa sak jo, da bar pir me ny bę de rė tų teik ti mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mui, jų au to ri te to bei draus mės mo kyk lo se stip ri ni mui.

Prem je ras taip pat pa žy mė jo ir švie ti mo fi nan sa vi mo klau si mus. Jis pri mi nė, kad per pas ta ruo sius ke le tą me tų mo kyk lų in fra struk tū ros re no va vi mui iš leis ta dau giau kaip pus an tro mi li jar do li tų, di džio ji da lis – eu ro pi niai pi ni gai. LR Mi nist ras Pir mi nin kas pa brė žė bū ti ny bę to bu lin ti mo ky to jų dar bo fi nan sa vi mą.

Iš rug pjū čio kon fe ren ci jos

Trumpai

Svar biau sias švie ti mo ir moks lo vi ce­ mi nist ro V. Ba cio pra ne ši mo as pek tas – mo ky to jo vaid muo: „Nuo XX a. iki XXI a. mo ky to jo vaid muo la bai pa ki to. Per mai­ noms ir jų re zul ta tams di džiau sią įta ką da rė mo ky mo si ap lin ka, kū ry bin gi mo ky­ to jai. Tam, kad per mai nos įvyk tų, rei kia as me ny bių, ini cia ty vų, ino va ci jų...

Kal bė da mi apie mo ky to jo vaid me nį mi ni me daug do ku men tų. Ta čiau kai ku­ rie svar būs da ly kai yra itin pa pras ti, net gi ele men ta rūs, pa vyz džiui, už da vęs klau si­ mą mo ky to jas tu rė tų mo kė ti iš lauk ti bent mi nu tę. Kad kiek vie nas mo ki nys spė tų pa mąs ty ti ir ras ti sa vo at sa ky mą...

Šian dien mo ky to jas jau čia tam tik rą vi suo me nės spau di mą. Gy ve na me to kiu lai ku, kai ma to mi ne vien teigiami dalykai, bet su si du ria ma ir su įvai rio mis pro ble mo­ mis – tai ir mo ki nių ma žė ji mas mo kyk lo­ se, ir įtam pa dėl mo ky to jo dar bo krū vio, ir dau ge lis ki tų da ly kų, ku rie ne pa de da bū ti kū ry biš kiems ir ini cia ty viems. Ben dro jo ug dy mo fi nan sa vi mas per ket ve rius me tus

ma gist ro laips nio, bet su spė jusiųjų baig ti stu di jas iki 1994 m. ma gist ro laips nis pri­ pa žįs ta mas.

Dar vie nas svar bus do ku men tas – nuo­ sek lio jo mo ky mo si tvar ka. Čia kal ba ma apie tarp tau ti nį mo ki nių mo bi lu mą. Do­ ku men te pa žy mi ma, kad su mo ki niu ne­ nu trau kia ma mo ky mo si su tar tis, jei gu jis į už sie nio mo kyk lą iš vyks ta ne il giau kaip vie ne riems me tams (tai su si ję su Soc ra tes pro gra ma). Jei gu vai kas iš vyks ta į už sie­ nį 10 ar dau giau me tų, jis tu ri adap tuo tis to je vi suo me nė je ir ten lan ky ti mo kyk lą. Bet vi si iš ei viai tu ri tei sę mo ky tis lie tu vių kal bos ir is to ri jos nuo to li niu bū du. Dėl mo ky mo si for mų mus la biau siai pri ver tė su klus ti vis la biau plin tan tis nuo to li nis mo ky ma sis.

2013 m. per ei si me nuo nor mi nio prie kri te ri nio eg za mi nų ver ti ni mo. Mąs to­ me nu sta ty ti tam tik rus slenks čius: ka da eg za mi nas ne iš lai ko mas; ka da įver ti­ na mas pa ten ki na mai; ka da ver ti na mas tarp pa ten ki na mai ir ge rai bei tarp ge rai ir la bai ge rai. Pas ku ti nė ri ba – pa tiems ga biau siems mo ki niams iš skir ti. Tai gi nuo šiol mo ki niai ne kon ku ruos vie nas su ki tu, o tie siog tu rės pa siek ti tam tik rą ri­ bą, kad gau tų ati tin ka mą įver ti ni mą. Itin svar bu su ge bė ti at pa žin ti kū ry bin guo sius mo ki nius, mo ky to jus, va do vus. Kaip ver tin ti kū ry bin gu mą, ini cia ty vu mą? Iki šiol rei ka lau da vo me tei sin go at sa ky mo, o da bar ga li me pra dė ti rei ka lau ti at sa ky mo, grįs to ar gu men tais ir įro dy mais. Po žiū riai ga lės skir tis, svar biau sia, kad jie bū tų pa grįs ti.

Mo ky to jo iš si la vi ni mas ne ga li ir to­ liau lik ti su pran ta mas taip siau rai kaip iki šiol.“

Mūsų­inf. nuo lat di dė jo. Bet, ga li­

ma sa ky ti, tik san ty ki nai, nes di dė jant fi nan sa vi mui au go lū kes čiai, po rei kiai ir pan. Kar tais net nė ra tiks lu, kal bant apie tam tik rus švie ti mo as pek tus, rem tis skai čiais.

Sta tis ti ka ro do, kad pe­ da go gų ben druo me nė jau­ nė ja, o kai mo pe da go gai jau nes ni nei mies to. Pas ta­ rai siais me tais iš au go mo­ ky to jų ir mo kyk lų va do vų kva li fi ka ci ja. Jau ki tais me tais star tuos Mo kyk lų ska ti ni mo pro gra ma, pa­ gal ku rią mo kyk los ga lės teik ti pa raiš kas no rė da mos gau ti pa ra mą tam tik ram sa vo veik los to bu li ni mui.

Yra pa skelb ta Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kon cep ci ja. Įgy ven din ti ją pa dės daug tei sės ak tų, ku rie ne įsi ga lios iš kar to. Tai Kva li fi ka ci nių rei ka la vi mų mo ky to jui ap ra šas, Kva li fi ka ci jų, pri ski­ ria mų pe da go gų kva li fi ka ci jai, ap ra šas, Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo nuo­ sta tai, pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo įstai gų ak re di ta vi mo tvar ka (vie na iš min­ čių bu vo ak re di ta vi mą ati duo ti pa čioms kva li fi ka ci ją tei kian čioms ins ti tu ci joms, kad jos ga lė tų su si kur ti sa vi kon tro lės sis te mą). Kon cep ci jo je taip pat reg la men­ tuo ja mas už sie nio kal bos mo kė ji mo ly gis, nu ma to mi nau ji reg la men tai mo ky to jams, įgy ven di nan tiems pa pil do mo ug dy mo pro gra mas, ir kt. Dar vie nas punk tas, su kel sian tis daug dis ku si jų – mo ky to jui, no rin čiam dės ty ti 11–12 vi du ri nės mo kyk­ los ir III– IV gim na zi jos kla sė se, bū ti nas ma gist ro laips nis. No riu pa brėž ti – kas 1994 m. bai gė 5 me tų pro gra mą, ne tu ri

Atkelta­iš­2­psl.­

(8)

Me­tų­mo­ky­to­jai

Ve da te at vi ras pa mo kas­per žiū ras, skir tas bū­ si miems ver tė jams reng ti. Ko kios tos pa mo kos ir ko dėl su si tel kia te bū tent į ver ti mus?

Kad mo kau (gal būt!) bū si mus ver tė jus, nu lė mė uni ver si te te įgy tas ver tė jos di­ plo mas ir at si ra du si ver tė jų pa klau sa ES ins ti tu ci jo se. Gim na zi jo je yra daug an glų kal bos mo du lių, ku rių pro gra mas ku ria­ me pa tys mo ky to jai, o po pu lia riau sios ir mo ki nių „pa tik rin tos prak ti ko je“ virs ta tra di ci nė mis. To kia yra ta pu si ir Ver ti mo mo du lio pro gra ma. Tai ne tik dvie jų kal bų ži nių įtvir ti ni mas, bet ir vi sa ver tis ug dy ti­ nių auk lė ji mas. Pvz., kai prie Vy riau sy bės bu vo įsteig ta Tarp tau ti nė ko mi si ja na cių ir so vie ti nio oku pa ci nių re ži mų nu si kal ti­ mams įver tin ti, mes su mo ki niais į lie tu vių kal bą iš ver tė me He dės Fryd (He di Fried), gy ve nan čios Šve di jo je, kny gą „Ke lias į Auš vi cą“. Ver ti mą pa nau do jo me dra mi nei kom po zi ci jai su kur ti. Dviem kal bo mis esa me ne kar tą ją pa ro dę. Šio ver ti mo ko pi ją pa do va no jo me Vals ty bi niam Vil­ niaus Ga o no žy dų mu zie jui. Ver čia me ir iš lie tu vių į an glų kal bą, pvz., esa me iš ver tę Mi ka lo jaus Vi lu čio kny gą „Tor tas“. Mus do mi no, ko kią įta ką so vie ti nių lai kų pe­ ri odas da rė lie tu vių me nui ir me ni nin kų

Mo ky to ja Aud ro nė Ven slo vie nė:

„Ši gar bin ga pro fe si ja man lei do pa bū ti ir re ži sie re,

ver tė ja, psi cho lo ge, so cia li ne dar buo to ja, bib liog ra fe...“

gy ve ni mui. Ver ti mo mo du lio pro gra mos ug dy ti niai su si tin ka su kny gų au to riais. Dvi mū sų gim na zis tės nu vy ko į Šve di ją ir su kū rė vaiz do fil mą apie mi nė tos kny gos au to rę. Į su si ti ki mą su mo ki niais bu vo at vy kęs M. Vi lu tis.

Ko kie pa grin di niai Jū sų kal bos mo ky mo me to­ dai ir ar jie kei tė si per Jū sų kar je ros me tus?

Be abe jo, me to dai la bai kei tė si. Po kiek vie nos sta žuo tės, ku rių bu vo ne ma žai, lai mė ju si įvai rių pro gra mų kon kur suo se par si vež da vau vis nau jų, ne tra di ci nių me to dų, daug jų iš mo kau ir per Lie tu vo je rengia mus se mi na rus.

Bu vau iš troš ku si nau jo vių, no rė jau ben drau ti su an gla kal biais žmo nė mis už „ge le ži nės už dan gos“. Jau čiau, kad ma­ no mo ki niai džiau gia si, nes par vež da vau „nau jų vė jų“, ku riais „už krės da vau“ ir ki tas ko le ges. Esu su ren gu si la bai daug at vi rų pa mo kų­per žiū rų.

Pas ta ruo ju me tu ypač pa mė gau in teg­ ruo to mo ky mo bū dus: ko o pe ruo ja mės su ko le go mis ir sten gia mės, kad mo ki niams bū tų įdo miau. Re zul ta tai džiu gi na ir su­ pran tu, jog ei nu tinkamu ke liu. Ne at me tu ir se nų, tra di ci nių me to dų – vi sa da iš lie ka „jos di de ny bė dis ku si ja“. Kom piu te ri nės tech no lo gi jos – ma no pa gal bi nin kės, be jų ap si ei nu la bai re to je pa mo ko je. Daž nai stab dau teks tą ir vaiz dą – spė lio ja me, kas vyks to liau, paskui žiū ri me, ap ta ri nė ja me. Džiau giuo si nau jais va do vė liais, ku riuo se siū lo mi nau ji žai dy bi niai me to dai, ypač mėgs ta mi dvy lik to kų.

Svar biau sia mo ky mo me to dus kai ta­ lio ti – įvai ro vė su ku ria mo ty va ci ją, ypač

dir bant gru pė se, svei kai lenk ty niau jant. Mėgs tu ne ti kė tu mo efek tą ir „le pi nu“ mo­ ki nius staig me no mis: ma lo niais te mi niais fil mu kais, lei džian čiais tie siog mė gau tis pui kia an glų kal ba, o ret kar čiais ir dai no­ mis ar me no kū ri niais.

Dir ba te ge ro je mo kyk lo je su ge rais mo ki niais. Ko kia mo ky to jo dar bo spe ci fi ka?

Dir bu pui kio je mo kyk lo je su pui kiais mo ki niais! Pa mo ko se vis kas vyks ta kaip pa grei tin ta me fil me, nes mo ki niai su vo­ kia aki mirks niu ir mo ky to jui nė ra ka da at si kvėp ti. Va di na si, vis ką tu ri bū ti ne tik pa ren gęs, bet ir pa tik ri nęs. Pa mo ko se daž­ ni ir sve čiai: iš Lie tu vos, už sie nio. Yra ir to kių gru pių, ku rios pa jė gios per pa mo kas ne tik iš ei ti pa grin di nę pro gra mą, bet ir pa pil do mai reng tis tarp tau ti niams eg za­ mi nams – štai ta da jau tik rai su vo ki, kad su pui kiais mo ki niais tu ri bū ti pra len kęs vi du ri nio mo ky mo ly gį.

Kaip ma no te, už ką Jus mėgs ta mo ki niai?

La bai sten giuo si, kad jie ma no pa mo­ ko se ne jaus tų įtam pos, ver tin tų aki mir kos gro žį, ne tik mo ky tų si mo ko mo jo da ly ko, bet ir jaus tų sa vo uni ka lu mą, ver tę, ko­ man di nio dar bo džiaugs mą. Kad pa mo ka mo kyk lo je ne tap tų dar vie na nie ko ver ta va lan da. Mo kau bran gin ti mums vi siems do va no tą lai ką. Dar mo kau my lė ti.

Jei rink tu mė tės pro fe si ją iš nau jo, ko kia ji bū tų?

Mes, de ja, nie ko ne be pa si rink sim iš nau jo. Ir man dėl to vi sai ne liūd na. O tai tur būt reiš kia, kad man pa vy ko, nors

Aud ro nę Ven SLo Vie nĘ, Kau no Jo no Jab lons kio gim na zi jos an glų kal bos mo ky to ją

eks per tę, šie met ti tu luo tą Me tų mo ky to ja, klau si mai už klum pa „be sė din čią ant la ga mi­ nų“: su vy ru, ak to riu mi Pet ru Ven slo vu tuo me tu ruo šia si iš vyk ti į JAV, kur šio pa si ro dy mų lau kia lie tu vių ben druo me nė.

Kai iš gir do, jog šie met pa skelb ta Me tų mo ky to ja, per ke lias pir mo jo jau du lio aki mir kas sa ko per bė gu si min ti mis vi sus bran gius žmo nes, pa ži no tus ar tik iš pa sa ko ji mų gir dė­ tus – vi sus tuos, ku rie pa dė jo jai tap ti tuo, kuo šian dien yra. Pri si mi nė se ne lį, dai li nin ką Apo li na rą Šim kū ną – jo su kur tas pa min klas Vy tau tui, at lai kęs is to ri jos aud ras, te bes to vi Ve liuo no je. Mo ti ną ir jos pa sa ko ji mus apie Jo ną Jab lons kį, ant ku rio ke lių ma ža sė dė­ da vu si. My li mą an glų kal bos mo ky to ją Ni jo lę Po ciū tę, Vil niaus uni ver si te to pro fe so rių Al gį To mą Ge niu šą – jiems dė kin ga už įskie py tą mei lę Vil ja mui Šeks py rui ir ne tra di ci nį po žiū rį į li te ra tū rą bei pa sau lį. Pri si mi nė vai kys tės drau gą, po li ti nį ka li nį Ša rū ną Žu kaus­ ką, Są jū džio lai kų ben dra žy gius, pro fe so rių Vy tau tą Land sber gį. Vi są Jo no Jab lons kio gim na zi jos ben druo me nę, ku rios pa stan go mis ši mo kyk la yra vie na iš ge riau sių jų.

Renatos Česnavičienės nuotr

(9)

vi sai ne ke ti nau tap ti mo ky to ja. Tik rai ži nau vie na – kad ši gar bin ga pro fe si ja man lei do pa bū ti daug kuo: mo ky to ja, re ži sie re, ver tė ja, psi cho lo ge, so cia li ne dar buo to ja, eks kur si jų va do ve, me no ty ri­ nin ke, re dak to re, ko rek to re, va dy bi nin ke, pro jek tų kū rė ja, rė mė jų ieš ko to ja, rė mė ja, ak to re, mu zi ko lo ge, bib liog ra fe, už sie nio li te ra tū ros kon sul tan te, fo to gra fe...

Ar iš ar ti mų žmo nių su lau kia te pa lai ky mo, nes, kaip su pran tu, Jūs vi są sa ve esa te ati da vu si mo ki niams?..

Šei ma – vy ras, bu vęs trem ti nys, ir trys vai kai – bran giau sia, ką tu riu. Vai kai jau su au gę, nė vie nas ne su si gun dė gy ve ni mu už sie ny je, o tai la bai džiu gi na. „Pa lai­ ky mas“ – per men kas žo dis, mes tie siog kvė puo ja me vie ni ki tų džiaugs mais ir rū­ pes čiais. Taip, kaip ma ma, tu riu sau prie­ kaiš tų, kad bu vau ne pa kan ka mai kan tri, kol vai kai bu vo ma ži, kad esu ra du si juos su mi gu sius ten, kur žai dė, ant ki li mo, o aš tuo me tu ra šiau va do vė lius, tai siau są siu vi nius...

Kaip il si tės?

La bai pa pras tai: puo de lis ka vos ir kny ga ar ge ras fil mas. Vai kai sten gia si iš temp ti į sa vo so dy bas, tuo met pa si i mu fo to apa ra tą. Mėgs tu Lie tu vos gam tą – ji ne pa kar to ja ma!

Lan ko tės įvai rio se ša ly se. Ko kį įsi mi nu sį nuo­ ty kį ga lė tu mė te pa pa sa ko ti?

Ne įsi vaiz duo ju sa vo gy ve ni mo be drau­ gų, la bai juos ver ti nu, ypač tuos, ku rie nie ko ne klau sia, bet vis ką jau čia. Kaip ra šo ma „Ma ža ja me prin ce“, jie „mo ka pa ma ty ti avį ir per dė žės sie nas“. Štai su jais ir nu tin ka tie nuo ty kiai. Pa me nu sa vo drau gių staig me ną, su reng tą man 2009 m. Lon do ne, kai bu vau nu vy ku si į tarp tau ti nį ora to ri nio me no kon kur są kar tu su sa vo mo ki ne, lai mė ju sia 1­ąją vie tą Lie tu vo je. Tą po pie tę mo ky to jai bu vo lais vi, tad su si­ ti kau su sa vo ar ti mo mis kur so drau gė mis, gy ve nan čio mis Lon do ne. Nu va žia vo me į la bai jau kų mies tu ką, pa pie ta vo me, daug vis ko pri si mi nė me ir grįž da mos iš si kal­ bė jo me, kad, nors lan kau si Lon do ne jau tre čią kar tą, bet V. Šeks py ro tė viš kės taip ir ne ma čiau. Jos ne ri ma vo, kad jau vė lus me tas ten nu kak ti, ir pa su ko me sos ti nės link. Be va žiuo da ma pa ste bė jau, jog ke lias at gal dvi gu bai il ges nis. Kai pa ga liau su­ sto jo me, jau va ka rė jo, vie na iš jų, iš šo ku si iš ma ši nos, an gliš kai pa svei ki no: „Svei ka at vy ku si į Strat for dą prie Ei vo no – Šeks­ py ro gim ti nę!“ Bu vau pri blokš ta – kiek­ vie nam an glis tui, pir mą kar tą at si dū ru siam prie gar sio jo ra šy to jo na mo, šir dis ima tan kiau plak ti!

Dė ko ju už po kal bį.

Me tų mo ky to ją A. Ven slo vie nę kal bi no Al­ma­VI­JEI­KY­TĖ

Mie la Mo ky to ja,

ne įsi vaiz duo ja te, kaip il gai ir per kiek pri sė di mų ban džiau Jums pa ra šy ti šį laiš ką. Net sa vo se sę mė gi nau įkal bė ti Jums per duo ti nuo ma nęs lin kė ji mų (bet ji var gu ar iš drįs tų bels tis į ne­ pa žįs ta mos mo ky to jos ka bi ne to du ris). Ir aš jos ne kal ti nu. Mo kyk la – la bai keis ta vie ta, stip ri ins ti tu ci ja, pa ža di nan ti dve jo pus jaus mus. Vie na ver tus, tai bu vo iš šū kių tvir to vė, ku rio je su kū­ riau sa vo stip ri ą ją pu sę, ži no ji mą, kad su klu pus (ar su klup din tai) rei kia tuč tuo jau kel tis, ne lauk ti, sa vęs ne gai lė ti. Su ži no jau, ko kia kon ku ren ci jos kai na, pa vy do sė ja mi ne ma lo nu mai, iš mo kau ge bė ji mo suk tis iš lem tin gų, ne vi sa da pa lan kių si tu a ci jų, mels tis, sun kiai dirb ti, gar siai juok tis. Ir an tra ver tus, ap lan ko ki tas jaus mas, ku rį jun tu va žiuo da ma Že mai čių gat ve: mo kyk la su sau lės nu tvieks tu kie mu, pa va sa rio sau lė je be si de gi nan čios mer gai tės iš juo ko plyš tan čiais skruos tais, jų nai vūs mei lės dia lo gai, kar to ja mi nau ji an glų kal bos žo džiai prieš „spe lin gą“ (ar taip mes jį va din da vo me?), svai gi mai apie at ei tį... Kas mes bū si me: moks li nin kės, ty ri nė jan čios DNR? Me­ no is to ri kės, plaz dan čios po pa sau lio mu zie jų sa les? Ar chi tek tės, kon struo jan čios eko lo giš kus na mus... kur nors... sa ky kim, Ko pen ha go je?

Man ge ra pri si min ti.

Mo kyk lo je aš at ra dau, ką reiš kia tu rė ti drau gę, su ku ria vis dar kas dien ma tuo ja me, koks ma žas yra pa sau lis, pa ly gin ti su mū sų drau gys te. Ji – Lie tu vo je, aš – An gli jo je, ji – Da ni jo je, aš – Lie tu­ vo je... Mes su si tin ka me gra žiau siuo se mies tuo se: Ro mo je, Ve ro no je, Lon do ne ar Ko pen ha go je... Ir daž nai pa šiurps ta me su vo ku sios, kad gy ve na me sva jo nių gy ve ni mą. Tai kas, kad gal ne vi sai to bu lą – daž nai var gi na mą stu den tiš kų bė dų dėl esė „ded lai nų“ ir bu to nuo mos. Ta sva jo nė gi mė čia, mū sų gim na zi jo je. Bet tu riu bū ti nuo šir di: ran ka stab te lė jo prieš ra šy da ma žo dį „gim­ na zi ja“. Ne gim na zi jai tu ri me dė ko ti, kad ma no drau gė iš ties tuoj bus ar chi tek tė. Ne gim na zi ja ska ti no sva jo ti apie Lon do no ar Ro mos ga le ri jas ir mu zie jus. Gim na zi ja man pri kir po spar nus. Gim na zi ja, kaip ins ti tu ci ja, ma ne iš mo kė stip ry bės, tvir tu mo (gal net nu ož mu mo) ir ko vos.

Sva jo ti, ti kė ti ir bū ti ge res niais žmo nė mis mo kė te Jūs. Sa vo fil mais, po kal biais, ku riems vi sa da ras da vo me lai ko. Mo ra le, pre ci ziš ku mu. La biau siai – ti kė ji mu. Ti kė ji mu sa vo mo ki niais kaip sa vo vai kais: ti kė ji mu jų pa si rin ki mais, jų ge rą ja vi di ne jė ga, ku rią kar tais sun ku įžvelg ti pro ble miš­ kuo se pa aug liuo se. Bet Jūs vi sa da pa si sten gia te. Ir to vai kai ne pa mirš ta.

Ši ą nakt baig siu ra šy ti sa vo di ser ta ci ją (di plo mi nį dar bą, an glai mėgs ta iš pūs ti žo džius), dėl to tur būt net sim bo liš ka, kad baig da ma vie ną di de lį eta pą sa vo gy ve ni me min ti mis grį žau į pra ei tą. Vis ap si lan kau ko kia me nors Lon do no mu zie ju je ar ga le ri jo je: nuo „Na tio nal Gal le ry“ iki vie nos iš „Ta te“. Esu lai min ga ir ži nau, kad ei nu sa vo ke liu. Tuo ke liu, ku riuo tik tė vai ti kė jo. Ži nau, taip at si ti ko tik to dėl, kad kaž ka da sau lei dau sva jo ti. Man ne drau dė ma no bran gio ji ma ma, ma ne ska ti no Jū sų įkvė pi mas ir ta len tas. Tai tur būt ir yra šio laiš ko es mė: pri pa žin ti sau ir ki tiems tie są, se ną kaip pa sau lis: sho ot for the mo on. Even if you miss, you’ll end up among the stars.

Jau čiuo si tar si grą žin čiau sko lą Jums. Kaž ko dėl mū sų pa sau ly je taip jau su tvarky ta, kad su au­ gu sio jo žo džiai yra pri ima mi rim čiau nei mo kyk los ne bai gu sio jau nuo lio, dėl to aš, kaip pa ga liau be veik vi sai su au gu si, sa kau: ačiū Jums, mo ky to ja, už ge ru mą ir ti kė ji mą. Ti kė ji mą ne tik ma ni mi, bet ir tais, ku riems se kė si pras čiau, ku rių gal vo se gal būt tuo me tu bu vo ma žiau su si kau pi mo ir dau giau aist ros spor tuo ti, ačiū už ti kė ji mą tais, ku riais ti kė ti sun kiau nei sa vo fa vo ri tais.

Vai kai jau čia vis ką, bet pa sa ko ne daug. To dėl jau čiu pa rei gą už vi sus tuos šeš to kus, ku rių jau ne be tu ri te, bet kaž ka da mo kė te, pa sa ky ti, kad mes dė kin gi.

Ne nu sto ki te ti kė ti sa vo vai kais. Nes ga li taip bū ti, kad be Jū sų dau giau jais ne ti kės nie kas. O jei ne ti kės nie kas, žvaigž džių link jiems nu si gau ti bus sun ku.

N.

Bu vu sios mo ki nės, da bar An gli jo je stu di juo jan čios me no is to ri ją, mo ky to jai at siųs tas laiš kas (skel bia mas mo ky to jai su ti kus)

Su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studente Kristina Mickevičiūte, laimėjusia konkursą vienerius metus studijuoti Amerikoje

(10)

Bir že lį Lie tu vos mo ky to jai re gist ra vo si į vie ne rių me tų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sta­ žuo tes, pra si dė ju sias nuo rug sė jo 1­osios. Tai sta žuo tės Lie tu vos ar ba už sie nio ša lių švie ti mo, moks lo, kul tū ros įstai go se, įmo nė se, uni ver si te ti nės stu di jos ar me to di nių prie mo­ nių ir va do vė lių ren gi mas. Sta žuo tėms iš rink ta apie 60 vie tų, ta čiau pa lik ta tei sė ir pa si rink ti sa va ran kiš kai.

Nuo pir mų dar bo me tų – žings niai aukš tyn

Il ga lai kes sta žuo tes nu ma to ES pa ra mos fon dų re mia mas pro jek tas „Pe da go gų kva­ li fi ka ci jos to bu li ni mo ir per kva li fi ka vi mo sis te mos plėt ra (II eta pas)“. Tai di džiau sias ir pla čiau sias pro jek tas, skir tas mo ky to jų pro fe­ si niam to bu lė ji mui. Per dve jus me tus sta žuo­ tė mis ga lės pa si nau do ti apie 8000 pe da go gų. Pro jek tas iš skir ti nis tuo, kad mo ky to jams siū lo mos nau jos kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for­ mos. Nu ma ty tas ir kva li fi ka ci jos to bu li ni mas jau niems mo ky to jams, dir ban tiems pir mus me tus. Pla nuo ja ma su kur ti in for ma ci nę sis­ te mą, ku rio je bus skel bia mi kva li fi ka ci jos to­ bu li ni mo ren gi niai. Bus at si sa ky ta po pie ri nių kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa žy mė ji mų – jie taip pat bus skel bia mi šio je in for ma ci nė je sis te mo je. Jo je pe da go gas ga lės ste bė ti ir vi są kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro ce są.

Pro jek tą įgy ven di na Ug dy mo plė to tės cen tras (UPC). Kva li fi ka ci jos to bu li ni mo biu­ dže tas – 700 mln. Lt.

Tei si nis pa grin das kon cep ci jai įgy ven din ti

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) pa ren­ gė tei sės do ku men tus, ku rie pa dės įgy ven din­ ti bir že lio 5 d. mi nist ro pa tvir tin tą Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kon cep ci ją. Tei sės ak tų pro jek tai pa skelb ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos in ter ne to sve tai nė je. Yra pa reng­ tas Kva li fi ka ci jų, pri ski ria mų pe da go go kva­ li fi ka ci jai, ap ra šas, Kva li fi ka ci nių rei ka la vi mų mo ky to jams ap ra šas, Įstai gų, įgy ven di nan čių kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mas, ak re di ta­ vi mo tvar kos ap ra šas, Pe da go gi nių dar buo to­ jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mą reg la men tuo jan ti tvar ka ir kt. tei sės ak tų pro jek tai.

Svar biau sias kon cep ci jos tiks las – su teik ti reikš min gą po stū mį pe da go go sa va ran kiš­ ku mui bei ini cia ty vai mo ky tis vi są gy ve ni mą ir siek ti ge res nės ug dy mo ko ky bės. Nau jo ji kon cep ci ja įtvir ti na į in di vi du a lius mo ky to­ jų po rei kius orien tuo tų kva li fi ka ci jos for mų įvai ro vę.

Pa reng ta pa gal ŠMM Ko mu ni ka ci jos

sky riaus pra ne ši mą spau dai

Na­cio­na­li­niu­lyg­me­niu pe da go gų kva­ li fi ka ci jos to bu li ni mo po li ti ką vyk do Če ki­ jos Res pub li kos švie ti mo mi nis te ri ja, ku ri iš ski ria pri ori te ti nes kryp tis ir ak re di tuo ja pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro g­ ra mas. Mo­kyk­los­ lyg­me­niu pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo po li ti ką vyk do di rek to rius, at si žvelg da mas į mo kyk los ir in di vi du a lius mo ky to jų po rei kius. Šie nu sta to mi re mian tis mo ky to jų pa teik to mis pa raiš ko mis. Pa čio se ug dy mo įstai go se pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mas pla­ nuo ja mas du kar tus per me tus. Du kart per me tus yra lei džia mas lei di nys, skelbiantis apie or ga ni zuo ja mus kur sus. Jis pla ti na­ mas vi so se Če ki jos mo ky mo įstai go se. Kiek vie nos mo kyk los va do vy bė su da ro lan ky ti nų ren gi nių gra fi kus.

Švie ti mo mi nis te ri jos pri ori te tai ir kva­ li fi ka ci niai rei ka la vi mai įvai raus lyg mens spe cia lis tams įtei sin ti bei reg la men tuo ti Pe da go gi nių ins ti tu ci jų dar buo to jų įsta­ ty me. Šiuo me tu Če ki jos Res pub li kos švie ti mo mi nis te ri ja nurodo to kius pri­ ori te tus: in for ma ci nių tech no lo gi jų, už­ sie nio kal bos, in for ma ci nio raš tin gu mo, ma te ma ti kos, fi nan si nio raš tin gu mo, spe cia lių jų po rei kių vai kų in teg ra vi mo, kon sul ta vi mo. Taip pat or ga ni zuo ja mi pri va lo mi kur sai: va do vams (pvz., per so­ na lo va dy ba), pro jek tų ko or di na to riams, pe da go gų asis ten tams; pe da go gi nės stu di jos: ne tu rin tie siems pe da go gi nio iš si la vi ni mo, so cia li niams dar buo to jams, ap lin kos ap sau gos pe da go gams. Kur­ sams ir įstai goms ak re di tuo ti yra su kur ta ak re di ta ci jos ko mi si ja prie mi nis te ri jos. Ak re di tuo tas pro gra mas ste bi me to di nis dar buo to jas, ku ris po kur sų an ke ta vi mo bū du ap klau sia klau sy to jus, rem da ma sis an ke to mis įver ti na ko ky bę. Taip pat vyk­ do mi ir nuo to li niai mo ky mo kur sai.

Če ki jo je pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu­ li ni mo pa slau gų tei kė jai yra: uni ver si te tai, ak re di tuo ti švie ti mo cen trai, kon sul ta ci niai cen trai, Pe da go gi nis psi cho lo gi nis cen tras, To les nio pe da go gų švie ti mo na cio na li nis ins ti tu tas, Na cio na li nis švie ti mo ins ti tu tas, na cio na li nis cen tras „Eu ro pass“, pri va čios or ga ni za ci jos ir kt., t. y. vi si, kas ati tin ka pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa­ slau gų tei kė jams ke lia mus rei ka la vi mus. Daž niau sios yra šios pe da go gų kva li fi ka­ ci jos to bu li ni mo for mos: kon fe ren ci jos, se mi na rai, sta žuo tės (vyk dant ES pro jek­ tus pa gal pro jek to te mas nu ma ty to se ša­

Sta žuo tė

Če ki jo je

ly se), kur sai (kai ku rie iš jų su da ro mi kaip mo du li nės pro gra mos, bet pri pa žįs ta mi tik vyk do mi pa gal ak re di tuo tas pro gra mas), nuo to li niai kur sai.

Če ki jo je la bai stip ri mo kyk los ins pek­ ta vi mo sis te ma. Kiek vie na mo kyk la kas dve jus me tus pri va lo mai tik ri na ma, vie nas iš tik ri na mų as pek tų – mo ky to jų kva li fi ka­ ci jos to bu li ni mas. Jei mo kyk la ne ati tin ka tik ri na mų kri te ri jų, ji ga li bū ti re or ga ni­ zuo ta/už da ry ta ar ba ga li bū ti tai ko mos pi ni gi nės nuo bau dos. Ka dan gi Če ki jo je nė ra nu sta to mos kva li fi ka ci nės ka te go­ ri jos, pa grin di nis pe da go gų at ly gi ni mas pri klau so nuo dar bo lai ko. Už pa pil do mai at lie ka mus dar bus – pro jek tus, va do va vi­ mą kla sei bei ki tas ini cia ty vas – mo ky to jui mo ka mas prie das, ku rį nu sta to mo kyk los di rek to rius. At ly gi ni mo prie das ga li bū ti il ga lai kis ar ba vien kar ti nis. Mo ky to jų ir mo kyk lų va do vų ates ta ci ja Če ki jo je ne­ vyk do ma.

IŠ StA žuO tėS dIE NO rAŠ ČIO Pir­mą­ją­vi­zi­to­die­ną lan kė mės Ban ki­ nin kys tės aka de mi jo je­gim na zi jo je (Ban­ kov ni aka de mi ke gym na zium), įkur to je prieš 18 me tų. Tai pri va ti eko no mi nės pa krai pos mo kyk la. Jos di rek to rė La ra Tu ri no va pri sta tė mo kyk los veik lą ir fi nan­ sa vi mo mo de lį. Švie ti mo mi nis te ri ja tu ri biu dže to da lį, skir tą mo kyk lų do ta ci jai. Jas ga li gau ti ir pri va čios mo kyk los. Mo kyk la nuo pat me tų pra džios ga li pla nuo tis sa vo veik las, nes pus me čiui ži no, kiek gaus pi ni gų vie nam mo ki niui. Da bar ku ria mas nau jas fi nan sa vi mo pro jek tas, lei sian tis su vie no din ti fi nan sa vi mą ra jo no ir mies to mo kyk loms, nes ra jo no mo kyk los, nors ir tu ri ma žiau mo ki nių, bet gau na di des nį fi nan sa vi mą nei mies to mo kyk los.

Po pu lia riau si yra kva li fi ka ci jos to bu­ li ni mo kur sai, ku riuos or ga ni zuo ja uni­ ver si te tas. Mo ky to jas pats nu spren džia, ko kių kur sų jam rei kia ir ko kiu bū du juos lan kys. Mo kyk los di rek to rius ga li pa rink ti sa vo nuo žiū ra, ko kių kur sų mo ky to jui rei­ kė tų. Kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mas ren gia ir vyk do ne tik uni ver si te tai, bet ir ak re di tuo ti švie ti mo cen trai. Juos ak re­ di tuo ja Švie ti mo mi nis te ri ja. Sa viš vie ta ir nuo to li niai mo ky mai ir gi pri ly gi na mi kva li fi ka ci jos to bu li ni mui.

Ant­rą­ją­vi­zi­to­die­ną nuvykome į dvi įstai gas.

Pro jek to „Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu­ li ni mo ir per kva li fi ka vi mo sis te mos plėt ra“ vyk dy to jas Ug dy mo plė to tės cen tras (UPC) or ga ni za vo Če ki jo je sta žuo tę, ku rio je da ly va vo 12 švie ti mo spe cia lis tų iš ša lies mo ky to jų aso­ cia ci jų, švie ti mo cen trų, Švie ti mo ir moks lo mi­ nis te ri jos bei UPC. Sta žuo tės tiks las – iš sa miai su si pa žin ti su Če ki jos pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te ma ir jos ypa tu mais.

Pe da go gų pro fe si nis to bu lė ji mas:

nuo il ga lai kių sta žuo čių

iki vi suo me ni nės veik los

In for ma ci jos apie mo ky to jų il ga lai kes sta žuo tes ra si te UPC tin kla la py je

(11)

Pir miau sia svečiavomės EDU CA net pri va čio je 4­me tė je gim na zi jo je (EDU­ CA net – gym ná zium a stř ed ni od bor na ško la Pra ha). Ji gau na ne visą do ta ciją iš vals ty bės, da lį mo ka tė vai – apie 27 tūkst. če kiš kų kro nų per me tus. So cia liai rem ti nų šei mų vai kai šio je mo kyk lo je mo ko si ne­ mo ka mai. Taip pat gim na zi jo je rengia mi ne mo ka mi kur sai (in for ma ci nių ko mu­ ni ka ci nių tech no lo gi jų, už sie nio kal bų mo ky mo si ir kt.), skir ti sen jo rams.

Mo kyk los di rek to rė Ve ro ni ka Bar to šo­ va mi nė jo, kad, kaip ir vi so je Če ki jo je, jų mo kyk lo je pa aug liai (15­me čiai) tu ri la bai daug psi cho lo gi nių pro ble mų, pa ti ria pa ty­ čias ir pa si tai ko net gi sa vi žu dy bių. Įveik ti psi cho lo gi nę kri zę pa de da psi cho lo gai, du kar tus per sa vai tę at vykstantys į mo kyk lą iš Pe da go gi nio psi cho lo gi nio cen tro (mo­ kyk la sa vo psi cho lo go ne tu ri). Ma te ma ti­ kos mo ky to ja lan kė spe cia lius kur sus, juos bai gė ir mo kyk lo je 0,5 eta to dir ba dar ir so­ cia li ne pe da go ge. Jei mo ky to ja ne pa jė gia iš spręs ti iš ki lu sios pro ble mos, kvie čia mas spe cia lis tas iš Pe da go gi nio psi cho lo gi nio cen tro. Jame taip pat ap si lan kė me.

Pe da go gi nio psi cho lo gi nio cen tro klien­ tai – vai kai, jų tė vai, mo kyk la, mo ky to jai, mo kyk las bai gę mo ki niai. Cen tro dar buo­ to jai skai to pa skai tas, kon sul tuo ja tė vus, mo ky to jus ir mo ki nius įvai riais pe da go gi­ niais, psi cho lo gi niais klau si mais, to bu li na sa vo kva li fi ka ci ją.

Tre­či­ą­ją­vi­zi­to­die­ną su si pa ži no me su pa grin di ne vals ty bi ne Mon te so ri mo kyk la. Kla sė je vie nu me tu dir ba du mo ky to jai – mo ky to jas ir jo pa dė jė jas. Mon te so ri sis­ te ma mo kyk lo je vai kai mo ko mi tik pra­ di nė se kla sė se. Vė liau jie mo ko si ta me pa čia me pa sta te esan čio je pa grin di nė je mo kyk lo je. Fi nan sa vi mą mo kyk la gau na iš vals ty bės, sa vi val dy bės ir „už si dir ba“ pa ti (per įvai rias veik las, pro jek tus, re­ mia tė vai). Mon te so ri mo kyk la, pa sak mo ky to jos Mi ros la vos Ke lov skos, nuo ki tų mo kyk lų ski ria si tuo, kad čia vai kui su tei kia ma lais vė mo ky tis, t. y. jis ga li mo ky tis vie nas, su gru pe, dvie se, suo le, ant že mės, ko ri do riu je ir pan. Mo ky to jas, no rin tis dirb ti to kio je mo kyk lo je, tu ri bū ti bai gęs spe cia lius mo ky mus. Vėliau ga li lan ky ti įvai rius kur sus to bu lin da mas mo­ ky mo me to di kas. Mo kyk lo je du kar tus per me tus vyks ta tė vų su si rin ki mai. Dukar t per mė ne sį – kon sul ta ci nės die nos. Kiek vie­ nos sa vai tės penk ta die nį kla sės auk lė to jas el. pa štu pa ra šo kiek vie nam tė vui laiš ką apie jų vai kų sėk mes ir ne sėk mes per sa vai tę. Mo kyk lo je mo ko si ir spe cia lių jų po rei kių mo ki nių. Tai spal vin ga ir gy va mo kyk la.

Ket­vir­tą­ją­vi­zi­to die­ną lan kė mės To­ les nio pe da go gų švie ti mo na cio na li nia­ me ins ti tu te (Ná rodní ins ti tut pro další vzdělá vání (NIDV)). Ši ins ti tu ci ja pa val di Švie ti mo mi nis te ri jai, ku ri ski ria fi nan sus. Ins ti tu tas vyk do įvai rius na cio na li nius, ES fon dų pro jek tus, įvai rius kur sus mo ky to­

jams, mo kyk lų va do vams. Ins ti tu tas ga li pa siū ly ti įvai rių te mų kur sų ir pro jek tų, pvz., mo kyk los įsi ver ti ni mo, kal bos mo­ ky mo, kar je ros pla na vi mo, per so na lo, pro jek tų val dy mo ir t. t.

Kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kur sai skir ti: mo kyk lų di rek to riams, pro jek tų ko or di­ na to riams, mo ky to jams, in for ma ci nių ko­ mu ni ka ci nių tech no lo gi jų dar buo to jams, me no mo kyk lų mo ky to jams, mo ky to jams, ku rie nė ra bai gę pri va lo mo sios pro gra­ mos, mo ky to jų asis ten tams, so cia li niams dar buo to jams, kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ko or di na to riams, be si rū pi nan tiems gam­ tos ap sau ga, ir kt.

Se mi na rai, kur sai nė ra pri va lo mi, juos ren ka si pa tys mo ky to jai ar ba pa siū lo mo­ kyk los va do vy bė. Kur sų truk mė įvai ri – 1–2 die nos, vien kar ti niai pa gal po rei kį. Taip pat ši ins ti tu ci ja tu ri kon sul ta ci nius cen trus vi sų ti pų mo kyk loms. Už kon sul­ ta ci jas mo ka jų pa gei dau jan ti mo kyk la. Kiek vie nas Če ki jos ra jo nas tu ri kon sul­ ta vi mo cen trą, ku ria me yra di rek to rius, 2–3 me to di nin kai ir sek re to rius. To kiems cen trams fi nan sa vi mą ski ria vals ty bė ir mo kyk los.

Dau giau sia kur sai vyks ta NIDV cen tre, re gio ni niuo se cen truo se, kon sul ta ci niuo se cen truo se. Itin pa pli tę kur sai nuo to li niu bū du.

Kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra ma/ kur sai ak re di tuo ja mi tre jiems me tams. Įdo mu tai, kad vyk dant, įgy ven di nant kiek vie ną pro gra mą me to di nin kas iš NIDV ste bi jos įgy ven di ni mo ko ky bę. Pro gra mą ak re di tuo ja Švie ti mo mi nis te ri ja pa gal tam tik rus ver ti ni mo kri te ri jus. Bai­ gus pro gra mą iš duo da mas pa žy mė ji mas. NIDV tu ri sa vo lek to rių ba zę, ku ri nė ra vie šai pri ei na ma. Ins ti tu tas du kar tus per me tus iš lei džia mokyklose platinamą kva­ li fi ka ci jos to bu li ni mo ren gi nių kny gą, vi są in for ma ci ją apie ren gi nius skel bia in ter ne­ te, sa vo įstai gos ir Švie ti mo mi nis te ri jos in ter ne to pus la piuo se.

An tra lan ky ta ins ti tu ci ja – Na cio na li nis mo ky to jų švie ti mo ins ti tu tas (Ná rodní ústav od borného vzdělá vání Ná rodní cen trum „Eu ro pass“). Ins ti tu ci ja gy vuo ja

apie 60 me tų, pa val di Švie ti mo mi nis­ te ri jai, ku ria ir vyk do kva li fi ka ci jos to­ bu li ni mo mo ky mų pro gra mas, nagrinėja jų po rei kį, ti ria ir at lie pia dar bo rin ką, ben dra dar biau ja su tarp tau ti niais part­ ne riais ku riant ir įgy ven di nant įvai rius pro jek tus. Pa grin di niai įstai gos klien tai – mo ky to jai. Šio ins ti tu to di rek to rė – Ire na Pa la no va.

Lan kė mės Ja no Evan ge lis to Pur kin­ jė uni ver si te te Ūs čio prie La bės mies te (Jan Evan ge list Pur kyně Uni ver si te te Us ti Nad La bem). Vi so je Če ki jo je yra 23 vals ty bi niai ir 60 pri va čių uni ver si te tų. Vie nas iš vals ty bi nių yra mū sų lan ky tas uni ver si te tas, įkur tas 1954 m., tu rin tis ke lis fa kul te tus. Tai pe da go gi nis uni ver­ si te tas, ku ria me itin po pu lia rios dvi gu bos spe cia ly bės, ypač fi zi ka­ge og ra fi ja, ge­ og ra fi ja­in for ma ti ka. Uni ver si te te vis kas dės to ma gim tą ja če kų kal ba. Moks las stu­ den tams ne mo ka mas. Stu di jų truk mė – 5 me tai: 3 me tai – ba ka lau ro, 2 – ma gist ro. Jei stu den tas mo ko si 3 me tus, tai mo­ kyk lo je ga li dirb ti tik mo ky to jo asis ten tu (tu rin tis ma gist ro laips nį – mo ky to ju). Per me tus pa ren gia ma ne dau giau kaip 100 pe da go gų. Vi sos stu di jų pro gra mos yra ak re di tuo tos ne pri klau so mos ko mi si jos eks per tų. Uni ver si te tas ne tik ren gia bū­ si mus pe da go gus, bet or ga ni zuo ja ir vyk­ do kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mas mo ky to jams. Įdo mu tai, kad kiek vie nais me tais uni ver si te tas pa ren gia nau jos, ak­ tu a lios mo kyk loms in for ma ci jos pa ke tus ir pa tei kia juos per or ga ni zuo ja mus kur sus ar ba in ter ne tu. Uni ver si te tas vyk do ir ne­ aki vaiz di nes ne mo ka mas stu di jas. Gam­ tos moks lų fa kul te to de ka nas Ja ros la vas Pa vli kas (Ja ros lav Pa vlik) ap gai les ta vo, kad ne vi si stu den tai, bai gę uni ver si te tą, dir ba mo kyk lo se mo ky to jais, nes dir ban tis mo ky to jas gau na apie 20 tūkst. če kiš kų kro nų, o dirb da mas ne mo kyk lo je ga li gau ti apie 30 tūkst. Mo ky da ma sis uni ver­ si te te stu den tas tu ri pri va lo mą ją 2 mė ne sių prak ti ką mo kyk lo je.

Pa gal sta žuo tės Če ki jo je veik los ata skai tą pa ren gė Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ

Referências

Documentos relacionados

Deste ponto de vista, descrever e revelar como a Ciência do Sistema Terra contribui para o currículo do Ensino Médio ajuda a formar professores envol- vidos e, ao mesmo tempo,

Uma possível explicação para este caso clínico é que o contacto prolongado com antigénios fúngicos tenha gerado uma resposta imunológica que contribuiu para o aparecimento

O objetivo deste estudo foi realizar análises estatísticas para identificar possíveis ocorrências de tendências em séries anuais de temperatura média do ar, precipitação

In order to create a vertical prototype that utilizes a CIDOC-CRM compliant model to store archival descriptions, a database would have to be created, however the fact that the

arvense foi também avaliado em culturas de células de medula óssea humana, através da avaliação da viabilidade/proliferação celular, determinação da actividade da

Figure 1 shows the balance functions in terms of η for all charged particles for Au + Au collisions at √ s NN = 7.7, 11.5, 19.6, 27, 39, 62.4, and 200 GeV for the most central

Observações: Há verbos que podem construir-se com dois objetos indiretos, regidos de preposições diferentes: Rogue a Deus por nós.; Ela queixou-se de mim a seu pai.; Pedirei para ti

Art. 6º Os cursos e programas de educação profissional técnica de nível médio e os cursos de educação profissional tecnológica de graduação, quando estruturados e organizados