Tema. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės 1 – 2 seminarai. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.
1. BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIŲ APLINKYBIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS. Baudžiamosios teisės teorijoje aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu, yra aplinkybės, pašalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei.
Pagal BK:
1. būtinoji gintis;
2. asmens, padariusio nusikaltimą veiką, sulaikymas; 3. profesinių pareigų vykdymas
4. būtinasis reikalingumas;
5. teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas 6. įsakymo vykdymas
7. pateisinama ūkinė arba profesinė rizika; 8. mokslinis eksperimentas.
Šios aplinkybės padeda atriboti nusikaltimą nuo nenusikaltimo; taip pat drąsina žmones sulaikyti kitus nuo nusikaltimo darymo arba darant nusikaltimą; žmogus yra garantuotas, kad pats nebus nubaustas.
Jų požymiai:
1) žalos, numatytos BK, padarymas;
2) turi pašalinti baudžiamąją atsakomybę, o ne veikos baudžiamumą;
3) baudžiamosios atsakomybės pašalinimas negali būti siejamas su kaltės buvimu. Pagal teisinę prigimtį:
1) aplinkybės, pašalinančios veikos pavojingumą;
2) aplinkybės, pašalinančios veikos priešingumą teisei. (BK 28-35 str.) 2. BŪTINOJI GINTIS IR JOS TEISĖTUMO SĄLYGOS.
Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
1) būtinoji gintis galima ne prieš visus, o tik prieš pavojingus veiksmus: Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad jie nukreipti prieš: asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ir t.t.
Pavojingu kėsinimusi laikomas tik baudžiamojo įst. numatytos veikos.
Būtinoji gintis galima ir prieš nepakaltinamus bei mažamečius asmenis (čia būtina vadovautis humaniškumo principu).
Teisėti pareigūnų veiksmai nelaikomi pavojingu kėsinimusi.
2) kėsinimosi akivaizdumas – egzistavimas laike. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo grėsmė.
Pavojingų gyvybei įrenginių įtaisymas taip pat nelaikomas būtinąja gintimi, nes nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės.
3) kėsinimosi realumas – egzistavimas erdvėje. Kėsinimasis turi būti iš tikrųjų, objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei vis tik taip įvyko tai vadinama tariamąja būtinąja gintimi.
Sąlygos dėl ginties:
a)gynyba galima tik apsaugoti įstatymo saugomas vertybes; b)žala t.b. padaroma tik besikėsinančiajam;
c)būtinoji gintis t.b. panaudota laiku;
Būtinoji gintis yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė.
Būtinoji gintis visuomet yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Ji gali būti teisėta arba ne. Teisėta ji būna tuomet, kai atliekama laikantis tam tikrų reikalavimų. Jie susiję su kėsinimusi ir gynyba.
Būtinoji gintis visada susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Jei atremiant kėsinimąsi užpuolikui nepadaroma žala, kuri numatyta baudžiamuosiuose įstatymuose, tai tokie veiksmai laikomi socialiai vertingais, tačiau nesudaro būtinosios ginties situacijos. Antra vertus, žalos padarymas užpuolikui pripažįstamas teisėtu tik tais atvejais, kai ji padaroma laikantis tam tikrų reikalavimų. Šie reikalavimai yra susiję su kėsinimusi ir gynyba.
Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos: kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas. 1)kėsinimasis turi būti pavojingas; t.y. nukreiptas prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviais veiksmais, nors kartais galima ir prieš neveikimą;
2) kėsinimasis turi būti akivaizdus (egzistavimas laike); kai jau daroma žala arba yra reali grėsmė. Svarbu nustatyti kėsinimo pradžios ir pabaigos momentą; būtinoji gintis negalima tyčios iškėlimo aikštėn metu arba nusikalstamos veikos rengimosi stadijoje (galima tik pranešti pareigūnams); 3) kėsinimasis turi būti realus (egzistavimas erdvėje).
3. BŪTINOSIOS GINTIES RIBŲ PERŽENGIMAS. BŪTINOSIOS GINTIES RIBŲ PERŽENGIMO TEISINĖS PASEKMĖS.
Būtinosios ginties ribų peržengimas (arba gynybos ekscesas) (28 str. 3 d. BK) – aiškus gynybos ir kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo neatitikimas. Tokiu atveju pasikėsinimo atrėmimo intensyvumas aiškiai viršija gynybos poreikius. Bet tai dar nereiškia, jog buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Požymiai, kuriems esant nepripažįstama, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos: 1. jei užpuolikui padaromas lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, materialinė žala. 2. jei užpuolikui padaroma žala dėl neatsargumo.
Baudž. atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jei tai įvyko dėl didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, taip pat ginantis nuo įsibrovimo į būstą.
Tais atvejais, kai būtinosios ginties ribų peržengimas užtraukia baudž. atsakomybę, nus.v. vertinama kaip atlikta lengvinančiomis aplinkybėmis (59 str. 1d. 9 p. BK). Teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta baudž. įst. bausmę (62 str. 2 d. 5 p. BK).
Svarbūs aspektai:
1) įstatymų leidėjas nereikalauja žalos adekvatumo. Besiginantysis gali pažeisti geresnį gėrį nei yra kėsinamasi, pvz., kėsinasi į turtą – ginantis į sveikatą;
2) nereikalaujama gynybos priemonių atitikimo kėsinimosi priemonėms. Gynybos priemonės gali būti galingesnės;
3) ypač svarbu kėsinimosi intensyvumas ir apimtys - kokiu būdu daromas kėsinimasis (kiek užpuolikų, kokios priemonės, kokį gėrį nori pažeisti).
Kitos svarbios aplinkybės – laikas, vieta, tiek besikėsinančiojo, tiek besiginančiojo fizinės galimybės.
Kriterijai kai nelaikoma peržengimu:
a) jei besikėsinančiajam padaromas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas arba žala; b) taip pat jei ta žala padaroma dėl neatsargumo;
c) žala neatitinkanti pavojingumo pobūdžio buvo padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio;
d) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą
Situaciją, kai iš tikrųjų užpuolimo nebuvo, o besiginantysis klysta, manydamas, įsivaizduodamas jį esant, ir nesuvokia savo prielaidos klaidingumo, būtina laikyti tariamąja gintimi.
Tariamai ginantis padarytą žalą galima tik prilyginti padarytai būtinosios ginties sąlygomis. Būtinosios ginties būklė susideda iš trijų elementų: kėsinimosi, gynybos ir tam tikrų jų tarpusavio ryšių, santykių. Tariamosios ginties atveju visų elementų nėra.
Tariamosios ginties, skirtingai nei realios ginties, nebaudimo esmė yra kita – asmuo nebaudžiamas, nes jo padarytoje veikoje nelieka kaltės elemento (žmogus nesuvokia ir negali bei neturi suvokti savo įsitikinimo ydingumo).
Klaida gali atsirasti:
1. Kai neteisingai vertinamos paties įvykio aplinkybės ir nukentėjusiojo elgesys laikomas pavojingu;
2. Kai neteisingai vertinamas pašalinio asmens vaidmuo užpuolimo sąlygomis; 3. Kai neteisingai vertinami kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai.
5. ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, SULAIKYMO TEISĖTUMO SĄLYGOS.
Sulaikymo teisėtumo sąlygos:
1) Sulaikomas asmuo turi būti padaręs nusikalst. veiką. Tai įrodo įv. aplinkybės – yra liudininkų, užklumpama darant nusik. veiką, ant rūbų liko pėdsakai ir pan. Jei asmuo, kuris sulaiko, suklydo – tai nebus traukiamas baudž. atsakomybėn jei neprivalėjo ir negalėjo suvokti jog daro klaidą. Jei privalėjo ir galėjo suvokti tai bus traukiamas už neatsargumą.
2) Turi būti atitikimas tarp sulaikančiojo ir sulaikomojo asmenų veiksmų. Tai proporcingumo principas.Sulaikantysis turi atsižvelgti į sulaikomojo elgesį ir naudoti minimalias priemones jo laisvei apriboti. Fizinė prievarta galima tuo atveju, kai sulaikomasis aktyviai priešinasi.
3) Fizinės prievartos panaudojimo ribos. Pagal seno BK 14(2)str. sunkų kūno sužalojimą sulaikant galima padaryti tik kai asmuo yra padaręs tyčinį nužudymą. Pagal naują BK 29str. – padaręs tyčinį nužudymą ar pasikėsinęs tai padaryti. Jeigu sulaikant bus padaryta nereikalinga žala ar nužudomas suimamasis, sulaikantis asmuo bus traukiamas baudž. atsakomybėn bendrais pagrindais. Dažnai sulaikymas pereina į būtinąją gintį, bet gali būti ir atvirkščiai.
Asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas skiriasi nuo Bg savo tikslu: Bg atveju siekiama apginti interesą, kurį saugo įstatymas, nuo žalos, o sulaikant asmenį, padariusį nusikaltimą, siekiama apginti teisingumo interesus. Sulaikant žalą galima padaryti tik nusikaltimą padariusiam asmeniui, Bg galima ir nuo mažamečio ar nepakaltinamo asmens vykdomo kėsinimosi. Sulaikymas galimas tik po nusikaltimo padarymo ir aktyvus šiuo atveju yra sulaikantysis asmuo, tuo tarpu Bg galima kėsinimosi metu, čia aktyvus yra užpuolikas.
Sulaikymas gali peraugti į BG. Jei sulaikomasis pasipriešina, pradeda galioti BG taisyklės. Taip pat BG gali peraugti į sulaikymą.
6. BŪTINASIS REIKALINGUMAS IR JO TEISĖTUMO SĄLYGOS.
BR – tokia situacija, kai susiduria du teisės saugomi interesai, kurių vieną galima apsaugoti tik padarant žalą antrajam, jeigu padarytoji žala bus mažesnė už išvengtąją.
BR teisėtumo sąlygos:
1) Turi grėsti žala valstybės, visuomenės interesams ar piliečių teisėms. Objektų, kuriems gali grėsti žala, sąrašą sudaro praktiškai visi teisės saugumo interesai. Pavojaus šaltiniu, sukėlusio būtinojo reikalingumo būklė, gali būti stichiniai gamtos reiškiniai (potvynis,žemės drebėjimas, ugnikalnio išsiveržimas ir t. t), gyvulių elgesys, žmonių elgesys, fiziologiniai ir patologiniai procesai. Įstatymų leidėjas sąmoningai nepateikia išsamaus pavojaus šaltinių sąrašo, nes jo pateikti beveik neįmanoma.
2) Pavojus turi būti akivaizdus ir realus. Akivaizdus – pavojus iškilo ir nepasibaigė, tačiau tiesiogiai dar nepasireiškia ir kelia grėsmę interesams. Nei būsimas, nei praėjęs pavojus negali sudaryti BR. Realus pavojus egzistuoja tikrovėje. Jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo suvokti pavojaus realumo, tai jo veikoje nebus kaltės, bet jei nesuvokė dėl neapdairumo, tai bus traukiamas baudž. atsakomybėn dėl neatsargumo.
3) Jei gresiančio pavojaus neįmanoma kitais būdais, o tik padaryti žalą teisės saugomiems interesams. Tokios žalos padarymas turi būti vienintelis būdas išgelbėti vertingesnį interesą. Jei asmuo turi galimybę pašalinti teisės saugomiems interesams gresiančią žalą nepadarydamas jokios žalos, tai jis privalo pasinaudoti šia galimybe, nes priešingu atveju jo veikimas nebus pripažintas būtinuoju reikalingumu.
4) Iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalą trečiajam asmeniui. Tai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys nieko bendra su susidariusia situacija. Šiems asmenims gali būti padaryta fizinė, materialinė ar kitokia žala siekiant išvengti žalos vertingesniems interesams.
5) Padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad žala bus didesnė ar lygiavertė, tai nebus traukiamas baudž. atsakomybėn. Tačiau negalima gelbėti gyvybės kitos gyvybės sąskaita.
Jei nėra bent vienos šių sąlygų, tai už padarytą žalą asmuo bus traukiamas baudž. atsakomybėn. Apskritai gyvybės atėmimas būtinojo reikalingumo metu galimas tik ypatingais atvejais, gelbėjant daugelio žmonių gyvybes. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms. Jei nėra bent vienos sąlygos, už padarytą žalą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad veiksmams, padarytiems būtinojo reikalingumo atveju, keliamos daug griežtesnės sąlygos, nei veiksmams būtinosios ginties atveju, nes būtinojo reikalingumo atveju žala padaroma trečiųjų asmenų teisėtiems interesams. Baudžiamajame įstatyme nenumatytos būtinojo reikalingumo ribų peržengimas.
Veikimas būtinojo reikalingumo atveju yra asmens teisė ir nepasinaudojimas ja neužtraukia atsakomybės. Tik tam tikri pareigūnai (gaisrininkai ir pan.) privalo rizikuoti savo gyvybę ar sveikata ir apsaugoti interesus.
BR palyginimas su būtinąja gintimi (BG):
1) BR keliamos griežtesnės sąlygos, nes šiuo atveju žala padaroma tretiesiems asmenims; 2) Nėra BR ribų peržengimo, o BG yra;
3) BG pavojų sukelia žmogaus veiksmai, o BR – ir stichinės nelaimės;
4) BR atveju padaryta žala negali būti didesnė už išvengtąją, o BG – gali, jei nėra peržengta būt. ginties riba.
7. KITOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS. 29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas
1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.
2. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės.
30 straipsnis. Profesinių pareigų vykdymas
1. Asmuo pagal BK neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.
2. Asmuo pagal BK atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.
Profesinė pareiga - asmens, dirbančio tam tikrą darbą, einančio tam tikras pareigas ar užsiimančio tam tikra veikla, veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti ir atlieka savo darbo, profesinės veiklos sferoje, remdamasis darbą, profesinę veiklą, reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat institucijos, kurioje jis dirba, vidaus tvarkos taisyklmis, atitinkamais statutais ir pan.
PPV teisėtumo sąlygos:
1) PPV turi būti numatytas įstatyme; Pvz.: gydytojas savo pareigas turi atlikti ir ne tarnybos metu. 2) Pareiga turi būti vykdoma pagal įstatymo nustatytas sąlygas. Pvz:jei gydytojas nesilaiko įst. nustatytų sąlygų, gali būti traukiamas baudž. atsakomybėn (aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis).
3) PPV neturi peržengti įst. nurodytų ribų. Pvz.:policininkas, vykdydamas savo pareigas turi stengtis išvengti žalos.
Neteisėto įsakymo vykdymas negali būti pateisintas profesinės pareigos vykdymu 32 straipsnis. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas
1. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį.
2. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų.
3. Jeigu, veikdamas pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengė šios užduoties ribas, jis atsako pagal BK, tačiau bausmė gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.
4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai.
Teisėsaugos institucijos užduotis vykdymas – tokia situacija, kai BĮ ginamies interesams padaroma žalos sankcionuotais veiksmais, kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybės, visuomenės ar asmens interesus.
Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokaratūros įstaigos, taip pat operatyvinės veiklos subjektai.
33 straipsnis. Įsakymo vykdymas
1. Asmuo neatsako pagal BK už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą.
2. Asmuo atsako pagal BK, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą. 3. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal BK. Toks asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis.
Įsakymo vykdymas - tai tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams asmuo padaro žalą vykdydamas aukštesnio pagal pavaldumą pareigūno įsakymą
34 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika
1. Asmuo neatsako pagal BK už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui.
2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus.
Profesinės pareigos vykdymas – tai tokia situacija, kai žalą baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdantis įstatymo numatytas funkcijas ar pareigas.
Rizika bendrąja prasme- sprendimas veikti tikintis teigiamų rezultatų, kartu suvokti būtinybę tam tikslui paaukoti atitinkamas vertybes.
Tai tokia situacija, kai žala teisės ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomiškai naudingų rezultatų, tačiau neperžengiant pateisin. rizikos ribų. Teisėtumo sąlygos:
1) padaryti veiksmai turi atitikti šiuolaikinius mokslo pasiekimus;
2) jei norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos; Reikšmingesnis tikslas pateisina didesnę riziką. Asmuo turi pasirinkti geriausią jo nuomone sprendimo variantą, kuris leistų pasiekti maxi rezultatų kuo mažiau rizikuojant.
3) jei buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti;
Jei veiksmais peržengiama riba, tai gali sudaryti nusikaltimo sudėtį – tokiu atveju bus nusikalstamas pasitikėjimas.
35 straipsnis. Mokslinis eksperimentas
1. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams.
2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo.
3. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė.
Mokslinis eksperimentas. Tai tokia situacija, kai žmogaus gyvybei ar sveikatai žala padaroma siekiant socialiai naudingų rezulatatų arba norint išvengti labai sunkių pasekmių. Pvz.: naujų vaistų bandymai su žmonėmis, operacija ir pan.
ME teisėtumo sąlygos:
1) padaryti veiksmai turi atitikti šiuolaikinius mokslo pasiekimus; 2) jei norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos;
3) jei buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti; 4) taip pat jei asmuo yra davęs sutikimą daryti su juo ME;
Teisėtas mokslinis eksperimentas yra tais atvejais, kai:
a)eksperimentuojant remiamasi mokslo aprobuotomis metodikomis, b) sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui,
c) eksperimentuotojas imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams;
d)yra laisvas asmens, kurio gyvybei ar sveikatai atliekant mokslinį eksperimentą gali būti padaryta žalos, sutikimas.
8. BAUDŽIAMAJAME ĮSTATYME NENUMATYTOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIOS APLINKYBĖS.
