Gabrielle (Coco) Chanel buvo savito charakterio, m^stysenos ir vaizduo-tes moteris. Sios savybes padejo jai istverti vienisq, skurdzi^ vaikyst^ i r is naujo s u k u r t i save - vien^ jtakingiausiij savo amziaus m o t e n j . K a i p ne vienos ankstesnes modistes, jos gyvenimas greit tapo neatskiriamas nuo p r i p a z i n i m ^ jai pelniusio revoliucingo stiliaus. Sis stilius buvo santu-rus, gundantis i r elegantiskas. D a u g u m a jo detaliq, tapusiij neatskiriama kiekvienos siuolaikines motets garderobo d a l i m i , buvo sukurta jau Pir-m o j o pasaulinio karo pradzioje. Taciau drabuziai buvo t i k regiPir-miausia ti} sudetingij pokyciij, prie k u r i i j j i prisidejo, dalis. Savo netradiciniu i r nejprastu g y v e n i m u - is zeminancio skurdo j mados virsun^ - Chanel padejo s u k u r t i paci^ modernios moters samprat^. Isejusi is vienuolynij, k u r jkalintos prabego jos jaunos dienos, Gabrielle jsidarbino pardaveja mieste, knibzdanciame t u r t i n g q j a u n i j k a r i n i n k q is netoliese dislokuotq k a r i n i i j d a l i n i i j . Tapusi k a r i n i n k o meiluze, neteko menkiausios galimy-bes i g y t i ger^ vard^; daugelj m e t i j placiai aptarineta gausybe jos romanq. Rysys su d i d z i u o j u kunigaiksciu D m i t r i j u m i Pavloviciumi buvo puikus besikeicianciij l a i k i j atspindys, o romanas su pasakiskai t u r t i n g u Vest-minsterio hercogu v i r t o kone legenda. Santykiai su vienu geidziamiausiij Europos v y r q , paslaptinguoju plevesa A r t h u r u Capeliu, padejo jai pra-zysti, taciau baigesi tragedija. Tamsgymio grozio Gabrielle buvo apibudi-nama kaip „ s m a i k s t i , keista ir k e r i n t i " . Ji bus daugelio j z y m i i j v y r i j muza, globeja, s^jungininke ar meiluze. Tarp j i j bus i r garsiausi m o d e r n i i j j i j laiki} meno zmones: Picasso, Cocteau, Stravinskis, Visconti, D a l i ir Dia-gilevas. Be to, Gabrielle iskilo i k i auksciausiij aukstuomenes sluoksniij; sukure imperij^; j s i t i k i n o , k a d „pinigai g y v e n i m ^ papuosia malonumais, taciau tai nera gyvenimas", tapo X X amzii} jkiinijancia garsenybe ir dar gyva buvo paversta m i t u .
Tiems, k u r i e jau domejosi Coco, bendros jos gyvenimo apybrezos yra puikiai zinomos; m a n beliko t i k prisideti prie gausybes esamq publikacijij. Taciau Gabrielle istorija mane suintrigavo tuo, jog tai - k a r t u ir drama, ir tragedija. A i s k u , nestigo abejoniq, ar pavyks atrasti k ^ nors daugiau, nei i k i siol. Pirmoji Chanel biografe Edmonde Charles Roux, regis, atrado tiek, kiek t u o m e t u galejo, t u r i n t galvoje, kad Gabrielle pavyko nuslepti praeitj.
C H A N E L
Velesni biografai laikesi siq f a k t i j , todel jvairus jos gyvenimo tarpsniai l i k o neatskleisti. K i t a vertus, mano demesj patrauke ir galybe labai jvai-r i i j Gabjvai-rielle p a z i n o t q m e n i n i n k i j , pjvai-risidejusiij pjvai-rie m o d e jvai-r n i z m o k i i jvai-r i m o X X amziaus bohemiskame Paryziuje. Pasitelkdama p u i k i a i z i n o m ^ Gab-rielle istorij^, siekiau atskleisti i s s k i r t i n j jos i r siij m e n i n i n k q tarpusavio rysj, taip pat p a t e i k t i platesn^ Gabrielle kaip moters i r jos p a l i k i m o i n -terpretacij^.
Paprasciausiai perpasakoti pelenes istorija i r isvardyti jai priskiria-mus aprangos pokycius nepakanka, kalbant apie m o t e r j , k u r i buvo viena moderniojo pasaulio k u r e j i j - ne t i k drabuziij, bet i r kultiiros. Susipazjs-tant su jos istorija vargino spragos. Taciau, nors bendr^ supratim^ apie Gabrielle suformavo p i r m o j i biografijos versija, nuojauta kuzdejo, jog viskas yra t o l i grazu ne taip paprasta. Gabrielle p a l i k o t i k saujelf laiskij ir ne vieno dienorascio. Tikedama, j o g galiu rasti naujq detaliq, vis delto net nejsivaizdavau, kokius kelius per k i t u s trejus metus turesiu nueiti ir kiek daug m a n pavyks issiaiskinti. Naujoms gyvenimo detalems ilgainiui stojus i vietas, tapo lengviau perprasti i r Gabrielle charakterio prielaidas. Buvo akivaizdu, k a d l e m t i n g ^ vaidmenj suvaidino jos siaubinga vaikyste, taciau Gabrielle versijos apie vaikyst^ keitesi i t slenkanciq k o p q k o n t i i r a i , todel t i k perpratusi, kaip f i k r u o t i jos pasakojam^ istorija, atradau istisus lobius. Gabrielle apie save pasakoja nuolat k ^ nors nuslepdama arba „pa-keisdama" tai, k ^ jau yra sakiusi. Ypac pravartu buvo j j ^ pazvelgti k i t i j akimis. A r tas ir anas j ^ pazinojo? Jei taip, kas parasyta j i j dienorasciuose ar laiskuose? Eilute sen, k i t a ten, laiske ar interviu, tapo i t i n svarbios is-torijai pletoti. K a r t ^ n u v y k a u j A i r i j ^ susitikti su M i c h e l i u D e o n u , kuris pries sesiasdesimt m e t q nemazai laiko praleido su Gabrielle. Tuomet sekm f patyr^s jaunas rasytojas gavo uzsakysekm^ parasyti jos biografij^. G r j -zau nesuzinojusi j o k i q naujq „faktq", taciau parsiveziau k a i k ^ svarbaus: Michelis Deonas m a n pripasakojo istorijq, j kurias jterpdavo i t i n t a i k l i i j jzvalgij. Atjausdamas Gabrielle, jis i r m a n padejo po jos fantazijq prie-danga jzvelgti viso jos gyvenimo e m o c i n j b i i k l ^ : pazeidziamumas buvo kruopsciai slepiamas, taciau jis prisidejo prie jos vienatves. Gabrielle pa-zinojusiqjij p r i s i m i n i m a i buvo nejkainojami, taciau ne maziau svarbiis i r k i t i saltiniai. Pavyzdziui, k a i susipazinau su A m e r i k o s rusistu W i l l i a m u Lee, jis per keletq. savaiciij m a n dalimis atsiunte daugyb^ savo isverstij jrasij is kunigaikscio D m i t r i j a u s Pavloviciaus dienorasciq. Sie uzrasai pat i k s l i n o mano zinias apie D m i pat r i j a u s ir Gabrielle roman^, apatskleide v i
-siskai k i t o k i u s santykius, negu i k i siol apie juos buvo rasyta, Gabrielle vaizduojant kaip v y r i j edik^, jauno aristokrato svajoniq objekt^. Tai, kad mano tyrimas p a t v i r t i n o gandus apie Gabrielle biseksualum^ ir narkoti-kus, yra svarbu, taciau ne daugiau nei visa kita, nes juos neigdama Gab-rielle atskleide nesugebejim^ atvirai pripazinti k a i k u r i i j t i k r i j faktij, bent jau viesumoje. Reiksmingesni buvo k i t i atradimai, nes jie atsake j giles-nius, kartais netgi trikdancius klausimus apie j ^ .
N e vien^ menesj ieskojusi, susipazinau su neabejotinai didziausios jos gyvenimo meiles, A r t h u r o Capelio, zentu ir anuku. Seimos zinios apie nenustygstantj protevj buvo sykscios, taciau j i j nuotrupos atskleide mei-les t r i k a m p j tarp jo, Gabrielle i r moters, k u r i ^ Capelis veliau vede, - Dia-nos W y n d h a m . Taciau tai, k ^ t^dien isgirdau, nukreipe mane sio isskir-t i n i o zmogaus (kuris, pasak Gabrielle, j ^ sukiire) pedsakais l i n k skaudziq j q romano detaliq.
Per A n t r ^ j j pasaulinj kar^ k u r ; l a i k ^ Gabrielle gyveno okupuotame Paryziuje, „ R i t z " viesbutyje, su vokieciu H a n s u von Dincklage. K i t i „sve-c i a i " buvo vokie„sve-ciij k a r i n i n k a i . Buvo zinoma, jog von Din„sve-cklage pries kar^ snipinejo savo vyriausybei. A t r o d e , kad susipazin^s su Gabrielle t ^ v e i k l ^ nutrauke - tapo karo p r i e s i n i n k u . Apie Gabrielle i r von Dinckla-ge's r o m a n ^ i r jo v e i k l ^ zinoma nedaug. Taciau saujele d o k u m e n t i j apie v o n Dincklage Sveicarijos federaliniuose archyvuose, Prancuzijos Antra-jame biure {French Deuxieme Bureau) i r kitose netiketose vietose leido suzinoti apie sj smerkiam^ v y r ^ daugiau negu i k i siol. Sis gundymo ir apgaules meistras t i k r a i buvo snipas. Taciau nors Gabrielle neabejotinai buvo auka, nemanau, k a d j i apie tai nutuoke. Vis delto po karo j i nu-sprende persikelti j neutrally Sveicarij^, kad isvengtq bet k o k i i j pries j ^ n u k r e i p t i j k a l t i n i m i j .
Per kar^ uzdariusi mados namus, 1954 metais j i prie sio verslo grjzo. Po pirmosios nesekmes Gabrielle vel tapo pasaulinio garso mados kiireja. Jos kuriamas mitas augo t o l , k o l jo nebebuvo nejmanoma atskirti nuo tikrosios Coco. M o d e r n i o j o m o t e r i s k u m o pioniere Gabrielle j k i i n i j o vie-n ^ is didziausiq d i l e m q : garbe i r t u r t a i pries emocivie-nj pasitevie-nkivie-nim^. Jos mitas kartais budavo pagalbine priemone; dabar, be jo, j i nedaug k ^ betu-rejo. Be to, jos nelieciamumo kiautas, jos savisaugos siena metams begant vis augo, todel t i k retas galejo j ^ „pasiekti". Paskutiniais gyvenimo metais Gabrielle daresi vis autokratiskesne i r l i k o nejveikiama. Jos vienatve taip pat buvo pazymeta tragiskumo zenklu.
C H A N E L
Po jos mirties ..Chanel" mados n a m i j sekme t i k augo, o Gabrielle te-mos nuolatos vis buvo atnaujinate-mos. Taigi „ C o c o C h a n e l " mitas dabar yra pasaulinio garso ikona, jgavusi gerokai didesnj prestiz^ negu jai gyvai esant. Nepretenduoju visko aprepti nei isnarplioti visij Gabrielle p a l i k t i j mjsliij. Taciau, nusviesdama k a i kurias paslaptis i r parodydama Coco be sentimentij, viliuosi, k a d skaitytojas pajus uzuojaut^ siai i t i n sudetingai, vienai jzymiausiij praejusio amziaus m o t e r q .
Gabrielle Chanel} Sveicarijq persikrauste po Antrojo pasaulinio karo. BH-tent cia jipaprase draugo, rasytojo ir diplomato Paulo Morand'o uzrasyti jos atsiminimus. Ji nepaliko jokii^ dienorascit^, tik saujel( laiskif., taciau
po jos mirties Morand'as isleido tij vakarij Sveicarijoje uzrasus. Joks kitas pirminis saltinis geriau nesupazindina su nepaprastu Gabrielle gyvenimu,
kaip Morand'o knyga - jos memuarai The A l l u r e o f Chanel. Gabrielle cia savais zodziaispasakoja apie[vykius, pakeitusiusjosgyvenimq.
V i e n ^ nakt}, lygiai pries simt^ m e t q , palei T i u i l r i , seniausius Paryziaus sodus, ejo pora. Jiedu grjzo po vakarienes Sen Zermeno rajone, k u r tebe-buvo jsikiirusios aukstuomenes grietineles miesto rezidencijos.
Jaunoji moteris buvo auksta i r liekna. Vesliis j u o d i plaukai virs liauno k a k l o s u i m t i ant sprando, tamsios akys siek tiek paryskintos, o prakauli} grozj dar labiau pabreze nejprasta skrybelaite. N e b u t u m dav^s jai dvi-desimt seseriq. Linksmos i r padykusios jos m y l i m o j o anglo akys dvelke privilegijuotai klasei b i i d i n g u pasitikejimu. Elgesi jis tycia staciokiskiau ir siurksciau negu j o l u o m o prancuzai.
Pakeliui Gabrielle (kai kuriems jau pazjstama kaip Coco) be paliovos tauske. Dziaugdamasi nauja besipleciancio verslo teikiama nepriklauso-mybe, j i nusistebejo taip lengvai uzsidirbusi, todel anglo pastaba ) \-stulbino.
Pasak jo, j i klystanti - ne t i k neuzsidirbusi, bet ir esanti skolinga b a n k u i .
Gabrielle ne nemane t u o patiketi. Jeigu j i neuzsidirbusi, kodel ban-kas i r toliau jai duoda pinigij?
Meiluzis, A r t h u r a s Capelis, nusikvatojo. N e g i dar nesupratusi? Ban-kas jai p i n i g q skyre t i k todel, k a d jis garantavo savo jnasu. Taciau moteris vel papriestaravo:
- N o r i pasakyti, neuzdirbau ne santimo ti} p i n i g i j , kuriuos leidziu? T i e p i n i g a i mano.
- N e , jie priklauso b a n k u i !
Sukresta Gabrielle n u t i l o . A r t h u r a s , taikydamasis prie jos pasparte-jusio zingsnio, pasisake t i k vakar sulauk^s skambucio is banko del padi-dejusiq jos islaidq.
N o r s pokalbis apie versl^ i r pakurste A r t h u r ^ atskleisti ties^, jis del to nesuko galvos i r pareiske, es^ tai - visai nesvarbu. Taciau bandydamas moterj n u r a m i n t i t i k vel jziebe jos nor^ priesgyniauti.
- Bankas paskambino tau? K o d e l ne man? Vadinasi, esu nuo tavgs priklausoma?^
A p i m t a nevilties j i uzsispyre grjzti atgal, anapus upes, taciau ir tada nepalengvejo.
C H A N E L
Zvalgydamasi po p u i k i a i jrengt^ but^, j i temate daiktus, p i r k t u s , kaip mane, uz savo uzdirbtus pinigus, taciau jos nepriklausomybe pasi-rode tesanti iliuzija. Is tiesij visk^ n u p i r k o A r t h u r a s . N e v i l t i s peraugo j neapykant^; Coco sviede j meiluzj r a n k i n g i r laiptais pasileido j gatv§. Bego, l i e t u i pliaupiant, pasiryzusi ieskoti prieglobscio savo salone uz ke-lii} kvartalij, K a m b o n o gatveje.
- Coco, ar pakvaisai! - susuko A r t h u r a s jai p a v y m u i .
K a i j ^ prisivijo, abu buvo kiaurai permirk^, taciau veltui jis maldavo Coco atsipeiketi - moteris raudojo nepaguodziamai.
Pagahau n u r i m o jo glebyje. „Jis buvo vienintelis vyras, k u r j myle-jau, - prisipazins j i po keleriij m e t q . - M a n o gyvenimo sekmes zenklas
<...>. Stipri ir neeiline asmenybe <...>, jis buvo mano vyras, brolis, visa mano seima <...>."' Taciau j b u t ^ grjzo t i k po i l g q j k a l b i n e j i m i j . Pagahau paryciais jie uzmigo, k a i A r t h u r a s patikejo apgydfs suzeist^jos savigarb^. Sis isgyvenimas pakeite Gabrielle tiksl^. Po keliij valandij, atvykusi j K a m b o n o gatv^, savo vyriausiajai siuvejai Angele j i jsake: „ N u o siol m a n neberupi linksmybes; teriipi uzsidirbti. N e vienas santimas nebebus is-leistas be mano zinios."*
K a i A r t h u r a s istrenke Gabrielle is svajoniq pasaulio ir pasijuoke is jos saviapgaules, tokios nuozmios reakcijos n u m a t y t i negalejo net jis, nors p u i k i a i j ^ pazinojo. Padare jai siurksci^ paslaug^, priversdamas pazvelg-t i pazvelg-tiesai j akis: pazvelg-tai lyg kapazvelg-talizapazvelg-torius islaisvins spazvelg-tipriausias jos kurybines galias.
Coco Chanel niekada nepamirs, k a d keistis j ^ paskatino A r t h u r a s . Is pradziij nejvertin^s, kaip stipriai j ^ j p r i e k j stumia isdidumas, vis delto biitent jis Coco pasake: „ E s i isdidi, todel kentesi."'
Siais zodziais jis jvardijo svarbiausi^ Gabrielle v i d i n ^ paskat^ i r nu-mate, kad biitent savigarba taps moters silpn^ja vieta. Isdidumas suteiks jai kanciij; taciau k o l kas jai atrode, k a d tai kelias j sekmf. „ K a d ir k ^ daryciau, isdidumas visada mane lydi, - sakys j i veliau. - T a i mano stip-rybespaslaptis <...>. T a i i r mano stiprybe, ir yda <...>"^
Po nakties, nukreipusios j ^ j nauj^ tiksl^, praejo siek tiek laiko. Verslas eme d u o t i pelno, i r skrybelaiciij parduotuves savininke atsikrate saluti-n i o jausaluti-nos islaikytisaluti-nes statuso. I l g a i saluti-n i u i maistisaluti-ngas ir pazasaluti-ngus jos sti-lius taps priestaringo gyvenimo s i n o n i m u - Coco Chanel jkiinys nauj^, {takings ir spalving^ m o t e r i j nepriklausomyb^. Veliau j i sakys: „ M e g a u
savo darb^. D e l j o paaukojau visk^, net meil^. Darbas prarijo vis^ mano gyvenim^."^
O k o l kas, p e l n u i nusistovejus, j i isdidziai pareiske A r t h u r u i , kad ga-rantuotojo jai nebereikia - galjs atsiimti visus vertybinius popierius. Jis melancholiskai atsake: „ M a n i a u dav^s tau zaisliuk^, o is t i k r i j j i j dovano-jau laisv^."'
