P
astarieji treji metai mūsų bendruomenei tapo brandos metais. Praėjusių metų lapkritį inauguravome didžiausią mūsų bendruomenės iniciatyvą – Lietuvių kultūros centrą Belgijoje (LKCB), kur vyksta kalbos ugdymo, muzi- kos, dailės pamokos vaikams, veikia kūrybinių žaislų dirbtuvės, o suau- gusieji buriasi į chorą „Be lietaus“, renkasi į vaikų auklėjimo semi- narus, knygos klubą, literatūros ir kino vakarus. Centre, įsikūrusiame Lietuvos atstovybės prie ES patal- pose, taip pat veikia lietuvių kalbos kursai užsieniečiams, nuo kovo įkurta ir lietuviškų knygų biblioteka mažiesiems.Šiemet taip pat surengėme jubiliejines dešimtąsias BeNeLux sporto žaidynes, kuriose savo jėgas kasmet išbando apie 500 Belgi- jos, Liuksemburgo ir Olandijos lietuvių,varžydamiesi net 14 sporto šakų, šiemet pasipildžiusių nauja – buriavimo – rungtimi. Šios žaidy- nės – puiki galimybė tiesti tiltus
tarp skirtingų lietuvių bendruo- menių ir jungtis rengiant bendrus projektus, kartu nešant Lietuvos vėliavą pasaulyje.
Toliau savo aktyvią veiklą tęsė Keliautojų klubas, surengęs jau penkias dešimtis išvykų po įvairiausius Belgijos kampelius, ir Debatų klubas, kvietęs Belgijos lietuvius diskutuoti aktualio- mis politinėmis, ekonominėmis, socia- linėmis temomis su Lietuvos minis- trais, Europos Parlamento ir Komisijos nariais, Nepriklausomybės signatarais, žymiais filosofais ir istorikais.
Tikinčiuosius į lietuviškas mišias buria pagausėjusi parapija, naujose erdvėse atgijo kasmėnesinė Lietu- viška kavinė, tradicinės Joninės su senaisiais papročiais ir tradicijomis įgavo naują kvėpavimą ir jau ke- tvirtus metus kvietė vainikus pinti, pagoniškas dainas dainuoti, laužą kūrenti ir paparčio žiedo ieškoti nuostabiame Prancūzijos Ardėnų maso upės slėnyje.
Stengiamės žinią apie Lietuvą skleisti ir už bendruomenės ribų. Lyg iš
Belgijos
LIETUVIŲ
BENDRUOMENĖ
gausos rago pasipylę kultūros renginiai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu atskleidė Belgijos ir tarptautinei bendruomenei gilų ir tur- tingą mūsų valstybės kultūros paveldą. Trispalvės spalvomis nudažėme gatves bėgdami Briuselio maratone ir specia- liame bėgime Sausio 13-osios aukoms atminti.
Taip pat nuolatos palaikome gyvą ryšį su Lietuva ir jos žmonėmis, kartu varžydamiesi protų mūšiuose, prisi- jungdami prie visuomeninių ir pilieti- nių iniciatyvų, aktyviai dalyvaudami LT Big Brother mentorystės programoje ir gausiai balsuodami rinkimuose.
Šiemet bendruomenė rinks naują valdybą, kuriai teks užduotis ne tik nesustoti vietoje, bet ir imtis naujų idėjų ir iniciatyvų. Esame įsitikinę, kad mūsų veikla gali būtų sėkminga tik tiek, kiek mes patys to norime. Vadovaujamės šūkiu, kad turėtu- me ne laukti Lietuvos pagalbos, o patys stengtis pagelbėti Lietuvai savo žiniomis, patirtimi, nuolatiniu dėmesiu.
Savo veiklos metu įsitikinome, kad norint palaikyti mūsų bendruomenę gyvą ir aktyvią, reikia daugiau nei vien erdvės pabendrauti lietuviškai, paska- nauti pasiilgtų lietuviškų patiekalų ar pašokti primirštus tautinius šokius. Reikia kur kas daugiau – erdvės, ku- rioje galime dalintis mintis ir idėjomis, kurioje savo pomėgius ir interesus gali atskleisti ir mažas, ir suaugęs. Erdvės, kurioje puoselėjama nuomonių įvairo- vė ir tolerancija, kur sąveikauja pagarba lietuviškoms tradicijoms ir atvirumas pasauliui. Erdvės, kurioje jaučiamės bendraminčiais, kur gera ir jauku ir kur matome prasmę bendrai veikti.
P
rabėgus beveik 90 metų nuo lietuvių imigracijos į Brazi- liją pradžios, belikus mažam imigrantų skaičiui, Brazilijos lietuvių bendruomenė (BLB) vis dar stengiasi išlaikyti ir skleisti lietuviš- ką kultūrą. Šalia BLB veiklos prie lietuviškumo išlaikymo prisideda ir kitos organizacijos: Šv. Juozapo katalikų bendruomenė; Brazilijos lietuvių sąjunga; Brazilijos lietuvių jaunimo sąjunga (BLJS); žurnalas „mūsų Lietuva“; Šv. Juozapo ben- druomenės choras; tautinių šokių grupės „Nemunas“ ir „Rambynas“.Kalbėdami apie tai, ką esame padarę per paskutiniuosius trejus metus, turime papasakoti apie dau- gelį kasmet pasikartojančių veiklų.
Nuo 1936 m. išlaikome mūsų nuosavą bažnyčią, sekmadieniais 11 val. joje būna atnašaujamos
šv. mišios lietuvių ir portugalų kalbomis, nes neturime lietuvio kunigo (skaitymai ir giesmės lietuviškai). 2016 m. vasario 16 d. švęsime 80-ąsias bažnyčios pasta- tymo metines. Šių metų sausio 25 d. atšventėme 75-ąją Šv. Juoza- po parapijos įkūrimo sukaktį.
Kiekvienais metais švenčiame šv. Kazimiero dieną, per kurią vyksta šv. mišios ir mugė. Taip pat dalyvau- jame Didžiosios savaitės liturgijoje ir Prisikėlimo rytmetinėje procesijoje bei mišiose pagal lietuvišką papro- tį. Po to vyksta suneštinė kavutė su margučiais, džiaugsmu ir gera nuotaika. Kovo mėnesį parapija mini savo globėjo šv. Juozapo šventę. Vyksta religiniai ir pramoginiai renginiai, tarp jų – mugė su įvairių tautų kioskais, vienas iš jų – lietuviš- kų patiekalų. Prisimename Gedulo ir
vilties dieną, melsdamiesi už Lietuvą ir lietuvius. Per Žolines pagerbiame Dievo motiną mariją, per mari- jos dangun ėmimo šventę vyksta procesija su gėlėmis. Iškilmingomis šv. mišiomis pagerbiame Šiluvos mariją ir bendraujame per lietuviškų patiekalų pietus. Jau dveji metai, kai gruodžio mėnesį bažnyčios prie- angyje pastatome Kalėdų eglutę su lietuviškais papuošalais Dalyvauja- me Kalėdų vigilijos šv. mišiose, po to Šv. Juozapo bendruomenės choras pristato Kalėdinę kantatą. Kartu su San Paulo konsulatu vėl surengėme kalėdinę šventę vaikučiams su šiai šventei pritaikytomis lietuviškomis pasakomis, žaidimais ir dainomis. Žinoma, ir su saldumynais bei dova- nėlėmis.
Per visus metus, mūsų rankdar- bių menininkės ir kulinarijos spe- cialistės, kada tik atsiranda proga, parodo mūsų kultūros ypatybes. Tai vyksta televizijoje, parodose ir kituose viešuose renginiuose, ypač Velykų ir Kalėdų proga, kada būna margučių dažymo, snaigių ir šiaudi- nukų kursai.
2012 m. balandžio 10 d. prel. Edmundo J. Putrimo ini- ciatyva, remiant tėvams bene- diktinams ir Lietuvių bendruo- menei, įvyko neeilinis renginys benediktinų vienuolyne – Dievo Gailestingumo simpoziumas. Buvo iškilmingai pristatyta Dievo Gailestingumo paveikslo kopija ir režisierės Dalios Uzdilaitės, atvy-
Sandra Cristina Mikalauskas Petroff ir Lucia Maria Jodelis Butrimavičius
BENDRUOMENĖ
kusios iš Portugalijos, pritaikyta choreografija, dalyvaujant „Ne- muno“ ir „Rambyno“ šokėjams. Iš monrealio atvykęs choras kartu su Šv. Juozapo bendruomenės choru atliko kompozitoriaus Aleksandro Stankevičiaus kūrinį „Requiem“.
Kiekvienais metais, kaip ir kitos pasaulio lietuvių bendruomenės, švenčiame Vasario 16-ąją – Nepri- klausomybės dieną, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. 2014 m. ypatingai atšventėme Baltijos kelio 25-ąjį jubiliejų.
Jaunieji šokėjai ne tik žavi auditoriją spalvingais tautiniais drabužiais ir gyvais šokiais, bet ir dalyvauja bei rengia jaunimo suvažiavimus ir kongresus.
2013 m. liepos mėnesį mūsų jaunimas suorganizavo 38-ąjį Pietų Amerikos lietuvių jaunimo
suvažiavimą kartu su Pasaulio jau- nimo diena. Priėmėme virš šimto jaunuolių, atvažiavusių iš Argenti- nos, Brazilijos, Kanados, Lietuvos, Šiaurės Amerikos, Urugvajaus ir Venesuelos. Tarp jų buvo du vys- kupai ir devyni kunigai. Dalyviai apgyvendinti seselių pranciškiečių Šv. mykolo Archangelo mokyklos patalpose ir lietuvių namuose.
Turime kelis kanalus, teikiančius informaciją apie lietuvišką kultūrą: svetaines, „Facebook“, bet pagrindi- nis dar yra žurnalas „mūsų Lietu- va“, jau 67 metus teikiantis žinias.
Lietuvos Respublikos konsulato San Paule atidarymas atnaujino mūsų jėgas. Gavome impulsą toliau tęsti mūsų darbą. Remiant konsulatui 2012 m. Lietuvos filhar- monija pasirodė San Paulo miesto teatre ir turėjome progą juos
išgirsti bei pabendrauti per pietus Sąjungos patalpose.
2014 / 2015 m. priėmėme Švie- timo ir mokslo bei Kultūros mi- nisterijų ir Lietuvos universitetų atstovus, kurie mums papasakojo apie mokslo bei studijų programas Lietuvoje. Pirmojo apsilankymo rezultatas jau pasirodė: šiais me- tais pradėjo veikti lietuvių kalbos mokykla „Vilnis“.
2015 metais mus aplankė svar- būs svečiai: LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vice- ministras mantvydas Bekešius ir Gintė B. Damušytė, URm Lietu- vių departamento direktorė.
San Paulo miestas su 12 milijonų gyventojų yra milžiniškas įvairių kultūrų katilas ir mes aktyviai dir- bame, kad Lietuvos kultūra būtų žinoma.
B
ulgarijos lietuvių bendruome- nė – viena jauniausių pasau- lio lietuvių bendruomenių, skaičiuojanti trečiuosius savo veiklos metus.Nors dalis lietuvių savo gyvenimą šioje saulėtoje pietų Europos šalyje skaičiuoja dešimtmečiais, pirmieji tautiečių susibūrimai surengti 2008-aisiais, kai Sofijoje įsteigta