Estijos Cecilija - Seimas XV PLB. Pasaulio

Rasa Unt

LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖ

dingai praėjo Baltijos kelio 25-mečio minėjimas, kai per visą Estiją dviratininkų vežami fakelai pasiekė Estijos Dainų šventės tribūnas...

Dalyvauta XIII, XIV ir XV Estijos tautinių mažumų tradiciniuose foru- muose su puošniomis etnografinėmis mugėmis Talino Rotušės aikštėje.

Kasmet paminėtos Lietuvos ir Estijos nepriklausomybės datos, jau besirūpinant, kaip visa tai bus daro- ma ir kokį įnašą sugebėsime dovanoti mes, po pasaulį išsisklaidę lietuviai, sulaukus 100-mečių 2018 metais.

Nors šių metų gruodį mūsų bendruomenei sueis 35 metai, nejau- čiame didelio pakylėjimo. Prisipa- žįstame, supilkėjome, pasenome ir pavargome. Jaučiame artėjančią krizę tiek finansiniuose, tiek tautiš- kumo puoselėjimo dirvonuose.

Tačiau ELB valdyba pasirūpino su- kurti ir išleisti jubiliejinį ELB kalen- dorių, kuris ateinančioms kartoms paliudys apie mūsų kultūrinę veiklą, atsidavimą ir meilę savo Tėvynei.

Estijos lietuviai Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Klaipėdoje

ELB valdyba K. Donelaičiui skirtame renginyje

G

raikijos lietuvių bendruome- nės (GLB) pamatas – Atė- nuose ir jų apylinkėse gyvenantys lietuviai. Tai didžiąja dauguma moterys, gyvenančios mišriose santuokose ar porose.

Oficialiai bendruomenės veikloje dalyvaujančių narių yra mažiau nei 40, tačiau GLB veikla neapsiriboja tik jais, bet stengiasi suburti ir suvienyti kuo daugiau visoje Graikijoje nuolat ar laikinai apsistojusių lietuvių. 90 procentų renginių bei susitikimų yra atviri visiems norintiesiems.

Norėtųsi pažymėti, jog per pastaruosius trejus metus ben- druomenės narių sudėtis kito: dalis lietuvių išvažiavo, tačiau į veiklą aktyviai įsitraukė naujai atvykę ar tik dabar atradę ben- druomenę žmonės, pasižymintys kūrybiškumu bei turintys daug energijos. Nauji nariai atvėrė savo namų duris bendruomenės renginiams, todėl galime dažniau susitikti šeimomis ir kokybiškai

leisti laiką ramioje, nevaržančioje aplinkoje. Kaip ir anksčiau, kas metai toliau tradiciškai švenčiame Kalėdas ir Velykas, Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios šventes, taip pat rengiama bent viena metinė šventė su dovanėlėmis ir žaidimais, skirta vaikams, dalyvaujame LR ambasados Graikijoje organizuojamuose renginiuose. Stengiamasi prisitai- kyti prie esančių aplinkybių ir čia gyvenančių žmonių poreikių, pagal galimybes organizuojami susitiki- mai ar išvykos, stengiamės vieni su kitais palaikyti kontaktus ir per daug neatitolti. Pastaruosius dvejus metus nemažai lietuvių įsitraukė ir kasmet dalyvauja labdaros mugė- je, pasiūlydami savo rankdarbius ir kepinius. Bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, buvo surengtas kelių dienų semi- naras-mokymai, kurių tikslas buvo susipažinti su tikslų kėlimo prin- cipais organizacijose, veiklos planavimu, strateginiu organizacijos planavimu ir valdymu. Mokymus

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

KraŠtŲ lietuViŲ benDruOMenės

Lina Delli

vedė Nacionalinio plėtros instituto vadovas ir verslininkas Mindau- gas Kiznis. O visai neseniai GLB aplankė ir Pasaulio lietuvių žinių komanda, buvo vesti trumpi mokymai apie vaizdinės medžiagos pateikimą Pasaulio lietuvių žinių laidai, o bendruomenės pirminin- kė J. Montvydaitė davė interviu laidos skilčiai Tapatybė.lt.

2014 m. buvo atnaujinta ben- druomenės „Facebook“ grupė, kurioje atsirado didesnis pasiti- kėjimas ir efektyvūs informacijos mainai, pagalba vienas kitam, kaip ir erdvė diskusijoms su lietuvaičiais, kurie gyvena ato- kiuose Graikijos kampeliuose ir rečiau turi galimybę pabendrauti su tautiečiais. Taip pat bendruo- menės pirmininkės iniciatyva buvo įkurta Graikijos mamyčių „Facebook“ grupė, kur lietuvės mamytės gali dalintis savo rūpes- čiais ir patirtimi.

Nors ir nedideli savo skaičiumi bei retai matomi viešojoje erdvėje, ne tokie oficialūs ir organizuoti ar galintys pasigirti įspūdingais lai- mėjimais, tačiau nenustojame būti lietuviais, džiaugiamės ir mylim vienas kitą tokius, kokie esame, stengiamės išlaikyti savo tapatybę svečioje šalyje.

Graikijos LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖ

S

ąlygos Lietuvos ir Gruzijos ryšiams užsimegzti susiklostė XVIII–XIX amžių sandūroje, kai Lietuva ir Gruzija buvo inkorporuotos į carinės Rusijos imperiją. Apie ankstyvuosius Lietuvos ir Gruzijos ryšius išlikę labai nedaug duomenų. Lietuvos metrikoje užfiksuotas 1465 metų kovo 10 dienos įrašas, kuriame pasakojama, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailai- čio pasiuntiniai aplankė Gruzijos (Iberijos) karalių Bagratą VI. Dau- guma lietuvių Gruzijoje atsidūrė kaip carinių represijų aukos, ypač po nesėkmingo 1830–1831 metų sukilimo. Tarp sukilimo dalyvių buvo ir talentingas geografas, geodezininkas, Vilniaus universiteto auklėtinis Juozapas Chodzka (1800–1881). Jo dėka atliktas milži- niškas darbas – pirmasis išsamus geodezinis ir geografinis Kaukazo tyrimas, kurio pagrindu sudarytas detalus Kaukazo žemėlapis.

Antroji lietuvių banga Kaukazą užplūdo XIX amžiaus pabaigoje. Dauguma jų čia pateko kaip carinės armijos šauktiniai, kiti – kaip tar- nautojai ar tremtiniai. Tarp jų buvo ir kelių inžinierius, dramaturgas, publicistas, spėjamas pirmosios lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ autorius Antanas Vilkutai- tis-Keturakis (1864–1903). A. Vilku- taitis yra pirmasis lietuvių rašytojas ir publicistas, taip plačiai Lietuvos skaitytojams atvėręs duris į Gruzijos

kasdienybę. 2012 metais greta Bor- žomio senosios geležinkelio stoties atidengtas paminklas A. Vilkutaičiui.

1903 metų birželio 10 dieną Tbilisyje atitarnavusio kareivio šeimoje gimė žinomas lietuvių poetas ir vertėjas Jonas Graičiūnas, po kelių dešimtmečių į lietuvių kalbą išvertęs ir Šota Rustavelio „Karžygį tigro kailiu“. 1900 metų rugsėjo 22 dieną Tbilisyje mirė jaunas lietuvių poetas, knygnešys Ignas Bitaitis (1876–1900). 1898 metais per kratą jo namuose caro policija rado 53 lietuviškas knyge- les, rankraščių, eilėraščių apmatų. I. Bitaitis buvo įkalintas ir 1900 metais caro sprendimu ištremtas į Kaukazą. Bėgdamas nuo caro

valdžios persekiojimų, 1903 metais į Tbilisį atvyko ir Antanas Žukaus- kas-Vienuolis (1882–1957). Čia jis praleido porą metų (1903–1905), dirbo vietos vaistinėje ir parašė nemažai vėliau lietuvių literatūros klasika tapusių kūrinių, tarp jų ir garsiąsias „Kaukazo legendas“. Pa- sak naujausių tyrinėjimų, Kaukaze lankėsi ir pasaulinio garso lietuvių dailininkas bei kompozitorius mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Kaukazas paliko pėd- saką ir vėlesnėje m. K. Čiurlionio kūryboje. Paveiksluose Kaukazo kalnų motyvas išnyra 1907 metų cikle „Zodiako ženklai“.

Lietuvių skaičius Gruzijoje ypač išaugo per Pirmąjį pasaulinį karą.

Tarp jų – ir veteranas inžinierius Petras Vileišis, garsus lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjas.

Taip prasidejo lietuvių draugijos veikla Tbilisyje. 1913 metų sausio 13 dieną senojoje Tbilisio rotušėje Jerevano (dab. Laisvės) aikštė- je įvyko steigiamasis Lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos susirinkimas, kuriame dalyvavo beveik 100 žmonių. Per pirmuo- sius dvejus metus ši draugija su- rengė daugiau kaip 10 lietuviškų vakarų. Į vieną 1916 metų spek- taklį susirinko net 494 žmonės. Veikė ir lietuviškas choras, kuriam vadovavo aštuoniolikmetis Julius Štarka (1894–1960), vėliau tapęs pirmuoju tarpukario Lietuvos operos choro vadovu.

1918 metų Lietuvių komiteto pirmininkas, Tbilisio 4-osios berniukų gimnazijos matema- tikos mokytojas Pranas Dailidė buvo akredituotas kaip pirmosios Lietuvos Respublikos atstovybės Gruzijoje atstovas.

Tarpukariu Lietuvos ir Gruzijos keliai vėl išsiskyrė. Sovietams oku- pavus Gruziją, galimybės megzti naujus šalių ryšius buvo smarkiai suvaržytos.

Gruzijos lietuvių bendrija „Rūta“ įregistruota 1996 m. Tais pačiais metais ji tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės nare. Ją sudaro visi lietuvių bendruome- nes nariai, lietuvių kilmės asme- nys, gyvenantys Gruzijoje, laikinai į Gruziją atvykę dirbti, studijuoti, kurti verslo, taip pat gruzinai, besidomintys Lietuvos kultūra ir istorija. 2012 m. metai pasižymėjo dar ir jaunimo lietuvių bendruo- menės ,,Labas“ susibūrimu. Tai naujų jaunų žmonių iniciatyva ir noras išlikti lietuviais. Daug prisidėjo gruzinų studentų, kurie nori tęsti studijas Lietuvoje ir lanko pamokas norėdami išmokti

lietuvių kalbos. Bendruomenės veikloje itin aktyviai dalyvauja se- kmadieninės mokyklos mokiniai. Jaunimas aktyvus, noriai mokosi lietuvių kalbos, domisi Lietuvos istorija, dalyvauja bendruomenės renginiuose. Siekdama išlaiky- ti lietuviškumą, bendrija dirba švietimo ir kultūros darbą. Vyksta renginiai, skirti valstybinėms šventėms (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Sausio 13-oji) paminėti. Kasmet bažnyčioje aukojamos mišios žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę Vilniuje prie televizijos bokšto. minima Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, švenčiamos Kalėdos, Velykos, mo- tinos diena, Joninės. 2012 metais maironio jubiliejui skirta atvira pamoka su tėveliais ir svečiais iš kitų bendruomenių, filmo apie maironio gyvenimą demonstra- cija, taip pat mokinių konkursas, kas geriau skaito maironio eiles, kuris vyko visus metus. maironio jubiliejui skirtas poezijos vakaras buvo metų baigiamasis akordas. 2013 metai buvo skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą paminėjimui. mūsų projektas išsiskyrė tuo, kad su- kūrėme pašto vokelius, ant kurių buvo S. Dariaus ir S. Girėno skry- džio per Atlantą trumpa istorija ir

LIETUVIŲ

BENDRIJA „RŪTA“

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

KraŠtŲ lietuViŲ benDruOMenės

jų nuotraukos. Tuos 2500 vokelių per oro linijų bendrovę ,,AIR BAL- TIC“ išplatinome po visą pasaulį, pirkdami bilietą keleiviai jį gauda- vo mūsų vokelyje ir galėjo susipa- žinti su mūsų herojais. Sulaukėme daug gražių atsiliepimų.

Praeitais metais tarp kasdieninio darbo akcentuotas Kristijono Done- laičio jubiliejus. Buvo atliktas didelis parengiamasis darbas. Su vokie- čių, lenkų, čekų, latvių, baltarusų, gruzinų, armėnų bendruomenėmis vestas poezijos vakaras, skirtas K. Donelaičio jubiliejaus metinėms. Išleistas diskas jubiliejaus proga, kuriame atspindėti K. Donelaičio ,,metų“ vertimai į daugelį kalbų ir į gruzinų. Šventinių metų pabaigoje Tbilisyje Šv. Petro ir Povilo kate- droje suruoštas sakralinės muzikos koncertas, skirtas K. Donelaičiui.

Apskritai praeiti metai – tai poezijos pavasaris Gruzijoje. Tbili- syje vyko almanacho „Šiuolaikinė lietuvių poezija“ pristatymas, į kurį sudėta viskas, kas per pastaruosius du dešimtmečius lietuvių poezijos yra išversta į gruzinų kalbą. Skai- tymai vyko Lietuvių kalbos ir kul- tūros centre, kur studentai mokosi mūsų kalbos. Sutikdami svečius jie giedojo Lietuvos himną, lietuviškai deklamavo Kristijoną Donelaitį ir kita. mūsų poetai taip pat skaitė savo eiles. Bendruomenės narės Nanos Devidzės pastangomis jų eilėraščiai buvo išversti į gruzinų kalbą – jos dėka gruzinų kalba pasirodė ir Romualdo Granausko knyga „Jaučio aukojimas“.

Šiandien Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje, Lietuvos verslininkų, gruzijos bendrijos ir visų Lietuvos žmonių pastangomis Gruzijoje kuriami nauji Lietuvos simboliai. Dauguma jų dar labai nauji, bet, tikimės, laikui bėgant įsirėš į Lietuvos ir Gruzijos gyven- tojų istorinę atmintį.

Vytautas Lansbergis ir bendrijos pirmininkė z. Karukhnishvili prie lentos P. Vileišiui 2015 birželis–liepa 67

i

slandijos lietuvių bendruome- nė buvo įkurta 2008 m. gegužės mėnesį, registracija baigta tų pačių metų birželio mėnesį. Šiuo metu bendruomenė turi virš šimto mokestį mokančių narių ir, sprendžiant iš atvirų renginių lankomumo, nemažą būrį palaikančiųjų. Bendruomenės tinklalapyje galima rasti daugiau informacijos apie bendruomenės veiklą bei naudingų nuorodų gyvenantiems Islandijoje. Bendruomenės „Facebo- ok“ grupė, kuri sieja beveik 800 narių, platina operatyvią informaciją apie lietuviškus ir islandiškus renginius, kitas žinias, svarbias Islandijos lietuviams. Kiekvienais metais Islan- dijos lietuvių bendruomenė kviečia į pagrindinių tradicinių lietuviškų švenčių – Velykų, Joninių, Kalėdų, Užgavėnių – renginius. Organizuoja- ma nemažai kitų renginių, tokių kaip paskutiniu metu ypatingo populiaru- mo sulaukę moterų vakarai.

Bendruomenės misija yra išlai- kyti lietuvybę skatinant ir remiant lituanistinį švietimą, propaguojant lietuvišką kultūrą, išlaikant lie- tuvybės dvasią ir tradicijas. Ben- druomenės tikslas yra skatinti savo narius vienytis bendrai lietuviškai veiklai. Veiklos metu iškilo dar vienas svarbus uždavinys – patiki- mos informacijos apie gyvenimą Islandijoje ir Lietuvoje skleidimas tiek tarp bendruomenės narių, tiek tarp visų Islandijos lietuvių.

Prie Islandijos lietuvių bendruo- menės veikia lituanistinė mokykla

„Trys spalvos“, muzikinė grupė „Gija“. Bendruomenė organizuoja katalikišką sielovadą lietuvių kalba: padeda rengti lietuviškas katali- kiškas mišias Landakot bažnyčioje, katekizmo mokymus vaikams, pasi- ruošimą Krikštui, Pirmajai Komu- nijai, Sutvirtinimo sakramento pri- ėmimui. 2011 m. Islandijos lietuvių bendruomenė įkūrė Paramos fondą. Iš bendruomenės išaugo ir sėkmin- gai į Islandijos sportinį gyvenimą įsiliejo klubas „Stál úlfur“ („Geležinis vilkas“). Tikimės netrukus, rem- damiesi sėkminga Skandinavijos šalių lietuvių jaunimo organizacijų patirtimi, įkurti lietuvių jaunimo organizaciją Islandijoje.

Islandijos lituanistinė mokykla buvo įkurta 2004 m. rugsėjo 1-ąją. mokyklos įkūrėja, ilgametė vadovė ir mokytoja yra Jurgita millerienė, gerai žinoma Islandijoje vertėja, aktyvi lietuvybės propaguotoja, lietuvių ir islandų kalbų mokytoja. 2008 m. su- sikūrus Islandijos lietuvių bendruomenei lituanistinė mokykla tapo jos

dalimi ir tebelieka jos pagrindine šerdimi. Nuo 2009 m. pamokos vyksta katalikiškos mokyklos Landa- kotsskóli patalpose. Per tuos metus mokykla išugdė didelį mokinių būrį, sustiprėjo, išsiplėtė. Šiuo metu mokykloje mokoma penkiose amžiaus grupėse, ruošiama dar viena amžiaus grupė, planuojami intensyvūs kursai lietuviškos kilmės islandų aukštes- niosios vidurinės mokyklos mokiniams, norintiems pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui. mokykloje dirba 6 mokytojos, pavasario pusmetį pabaigė virš 50 mokinių. Be lietuvių kalbos, mažieji mokiniai, vadovauja- mi mokytojų Renatos Pratusytės ir Rasos Vareikienės, mokosi dainuoti bei šokti. Praėjusiais metais mokykla šventė savo veiklos dešimtmetį. Šia svarbia proga mokykla gavo vardą „Trys spalvos“ ir labai gražų logotipą, atspindintį visas mokyklos ugdomas vertybes. Logotipo autorė klaipėdietė studentė Agnė Bajorūnaitė. mokyklos mokytojos, mokiniai ir jų tėvai yra daugumos bendruomenės šven- čių iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai.

Įsikūrus bendruomenei pirmosios tarybos narė Ona Amulytė įkūrė muzikinę grupę „Gija“. Onai išvykus iš Islandijos vadovavimą grupei perėmė Renata Pratusytė. Šiuo metu grupėje dainuoja de- šimt narių. „Gija“ aktyviai dalyvauja bendruomenės renginiuose, pristato lietuvišką muziką ir kul- tūrą bei atstovauja bendruomenei islandiškuose renginiuose.

IslandijosLIETUVIŲ

BENDRUOMENĖ

Jurgita Motiejūnaitė ILB Reikjaviko tautų šventėje

S

varbiausi paskutiniųjų trejų metų Italijos lietuvių ben- druomenės įvykiai – naujų apylinkių atidarymas, litua- nistinių mokyklų sąskrydis „Drau- gystės tiltas“, naujo bendruome- nės portalo sukūrimas ir pirmą kartą Italijos Parlamente surengta konferencija apie Lietuvos parti- zanus ir ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą.

„mums nėra gėda būti lietuviais, todėl mes buriamės kartu. Ne to- dėl, kad nesugebėtume integruotis, kad bijotume kitų – faktai labiau byloja priešingai. Tačiau todėl, kad tas „buvimas lietuviais“, apie kurį sąmoningai dažnai ir nemąstome, turi žavumo ir smagumo, kurį mielai rodome ir perduodame kitiems“, – apie Italijos lietuvius kalbėjo bendruomenės pirmininkas Romanas Kazakevičius.

Italijoje per paskutiniuosius metus įkurtos dar dvi lietuvių apy- linkės: Živilė Šiškauskaitė 2013 m. gegužės 11 d. į bendruomenę subūrė Pjemonto regiono lietuvius, tų pačių metų lapkričio 24 d. šalies pietuose Simona Crisafulli

įkūrė Sicilijos-Kalabrijos regionų apylinkę. Iš viso Italijoje yra šešios lietuvių apylinkės: milano, Pje- monto, Genujos, Sicilijos-Kalabri- jos, Sardinijos, pagrindinė būstinė įsikūrusi Romoje. Tiesa, milano apylinkė, kuriai aktyviai ilgą laiką vadovavo Danutė Ereminaitė, šiuo metu veiklą yra pristabdžiusi.

Italijoje, Sardinijos saloje, 2013 m. birželį vyko lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugys- tės tiltas“. Vytautės Ramonaitės vadovaujama valdyba rūpinosi tris dienas trukusio festivalio organizacija, darbo grupei vadovavo Sar- dinijos lietuvė Nijolė Semionova.

Vienas iš svarbiausių paskutinių metų įvykių – naujo bendruo- menės portalo www.itlietuviai.it sukūrimas 2014-ųjų lapkritį. Juo pagerinta komunikacija tarp skir- tinguose regionuose gyvenančių Italijos lietuvių, publikuojami su jais susiję straipsniai, naudinga in- formacija, portale taip pat pasirodo tekstų apie Rusijos vykdomą agre- siją prieš Ukrainą, Italijos valdžios požiūrį į įvykius. Portalą reda- guoja žurnalistė Agnė Buckutė, jį

administruoja tinklalapių kūrėja ir dizainerė Sima Šilingytė.

2015 m. kovo 6 d. Italijos Par- lamente Romoje milano lietuvė Kotryna Vilkaitė-Buono suorgani- zavo Lietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui skirtą konferenciją „So- vietų okupacija ir Lietuvos pastan- gos sugrįžti į Europą“, ją globojo Lietuvos Respublikos ambasada Romoje. Konferencijos metu buvo pristatyta į italų kalbą išversta lie- tuvių istorikų Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio knyga „Nežino- mas karas“ apie ginkluotą antiso- vietinį pasipriešinimą Lietuvoje 1944–1953 m., pranešimus skaitė Lietuvos ir Italijos atstovai. Italijos lietuvių bendruomenė kasmet mini

ItalijosLIETUVIŲ

BENDRUOMENĖ

pagrindines Lietuvos valstybines ir didžiąsias metų šventes, pasirodo atlikėjų iš Lietuvos. Trijose bendruomenės apylinkėse veikia lituanistinės mokyklėlės.

Italijos lietuvių bendruomenė buvo sukurta 1952 m. Romoje ir nenuilstamomis kunigo Vinco mincevičiaus pastangomis veikė keturis dešimtmečius. Lietu- vai atgavus Nepriklausomybę į Italiją atvyko naujų žmonių, ir 2002-aisiais bendruomenė buvo atkurta. Prie to ypač prisidėjo Kęstutis Liobikas ir Saulius Kubi- lius.

reMia spauDOs, raDiJO ir teleViZiJOs rėMiMO FOnDas

KraŠtŲ lietuViŲ benDruOMenės

bendruomenės ar

chyv

o nuotr

Pjemonto lietuvių Joninių šventė 2013-aisiais

JAV

lietuvių bendruo- menė kaip organizacija šiais metais jau skaičiuoja 65 metus. Organizacijai tai yra nemažas laiko tarpas. Galima pasi- džiaugti, kad per trejus metus nuo praėjusio PLB Seimo JAV LB pa- daugėjo naujų veiklių bendruome- nininkų, kurie nuoširdžiai įsiliejo į lietuvišką veiklą. Noriu paminėti Krašto valdybos vicepirmininkę organizaciniams reikalams Austėją Sruogą, iždininką Juozą Kazlauską, vicepirmininką sporto reikalams (ŠALFASS atstovas) Tomą mitrule- vičių. Tai jauni veikėjai, kuriems ne tas pats, kas bus su JAV LB.

Per trejų metų laikotarpį Krašto valdyba pagerbė nusipelniusius LB veikėjus, įteikdama jiems jubiliejinį Žalgirio mūšio medalį, sąraše daug bendruomenininkų iš įvairių vieto- vių – nuo Niujorko iki Los Andželo ir Čikagos.

ŠVIETIMAS

Šiandien JAV lietuvių bendruome- nė po savo stogu glaudžia 41 litua- nistinę mokyklą. Prieš trejus metus buvo trisdešimt šešios. Labai vertiname Daivos Navickienės ir jos vadovaujamos Švietimo tarybos darbą. Pasirašyti bendradarbiavimo projektai su Švietimo ir mokslo mi- nisterija, ruošiami bendri projektai lituanistinių mokyklų mokytojų darbui palengvinti, ruošiant naują mokomąją medžiagą, pritaikytą

mūsų lituanistinėms mokykloms. Lituanistinių mokyklų mokiniai – būsimi LB nariai, tad juos auginti LB organizacijos dvasia ir perteikti jos tikslus reikia nuo mažens. Prezidiumo narė Janina Udrienė su darbo grupe ruošia LB vadovėlį lituanistinių mokyklų mokiniams, kuris supažindins su Lietuvių ben- druomene, jos struktūra ir veikla. JAUNIMO REIKALAI

Artimai bendradarbiauta su Lietu- vių jaunimo sąjungos (LJS) nariais Liepa Gus Boberiene, monika Ber- notaite, Rasa Ardytė Juška, Sirvydu Vėbra, svarstant Jaunimo sąjungos veiklą. Pagaliau pasiekta, kad būtų sudaryta nauja jos valdyba, jos pir- mininkė yra m. Bernotaitė, įvykęs

LJS suvažiavimas Los Andžele paro- dė, kad organizacija neturi lyderių ir būtina ruošti seminarus-mokymus naujiems veikėjams surasti. Krašto valdyba prisidėjo prie studentų žiemos stovyklos rengimo Pocono kalnuose (PA). Paruošta apklausa jaunimui ir išsiuntinėta į apylinkes, paskelbta „Facebook“ socialiniame tinkle ir tinklalapyje.

LISS PROGRAMA

Šeštus metus gyvuojanti programa praėjusią vasarą globojo dvidešimt devynis studentus. Studentai dirbo dviejuose miestuose – daugiausia Vilniuje ir du Kaune. LISS darbo komitetas padėjo programos vado- vams dirbti su studentais. Susitarta su Vytauto Didžiojo universiteto

JAVLIETUVIŲ

No documento Seimas XV PLB. Pasaulio (páginas 64-70)