KŪRYBA TEMOS

 Gimtasis kaimas - svarbiausias ţmogiškų vertybių centras.  Senojo kaimo nykimas.

 Jauno ţmogaus nesugebėjimas prasmingai gyventi. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI

Ar girdime kitą ţmogų? Ar suprantame jį;? ar pajėgūs jam padėti?

Ar sušildome savo buvimu aplinkinius ir visą pasaulį? Kūrinio centre ne įvykis, o įvykio aidai ţmogaus širdyje. VEIKĖJAI

Ţmogaus vertė matuojama etinėmis kategorijomis: meilė artimam, gerumas, uţuojauta, gailestis, moralinė šviesa, teisingumas, sąţinė.

 Daţniau kaimietis, rečiau miestietis.

 Jautrios sielos, nepritampantys prie aplinkos, daţnai nesuprasti, neįvertinti, vieniši.  Veikėjai mėgsta kamuotis dėl savo gyvenimo prasmės

 Daţnai nori pasitikrinti, ar dorai, ar teisingai gyvenama.  Svarbiausia jų būsena – vidinė kova su blogiu.

 veikėjas paprastai atsiduria išbandymo situacijoje.

SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS: Ką daryti susidūrus akis į akį su niekšybe? LAIKAS

Vaikystė. Pokaris. ERDVĖ

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė Martyno brendimo būsenos: Baimina neţinomybė, artėjantys rūpesčiai; Bręsta atsakomybė; Ţmogus pasijunta didelis ir reikalingas.Pagrindinis motyvas – namų.Kiti:motinos meilės, artimo ţmogaus ilgesio, gamtos, šviesos ir tamsos.

PASVARSTYKITE

 Kur mano „dobiliena― – vaikystės pasaulis, dvasinė atspirtis?  Ar aš esu pasirengęs suvokti gyvenimo ţaibus?

 Ar apgyniau ką nors brangaus, ar buvo šalia manęs kam nors gera ir ramu?  Ar kada pasijutau esąs labai reikalingas, stiprus, tęsiantis tradicijas?

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI

1.„Nėra taip paprasta, nėra taip lengva atsiţadėti namų <...>. Dalį savo namų ţmogus <...> išsineša su savim. „Erčia, kur gaivus vanduo― negali būti bet kur; frazė yra persunkta <...> tautos atminties, patirties. Gaivus vanduo – patirtas, atsimenamas. Erčia – ypatinga vieta, erdvės atskirumas, erdvė tau, tavo keliui ar takeliui, tavo mintims. Namai susiję su atmintim – ar ne su svarbiausia sąmonės galia. ― (Viktorija Daujotytė). Kaip ši mintis susijusi su novele „Erčia, kur gaivus vanduo―?

2. Kaip, anot J. Apučio, patikrinama ţmogaus vertė?

3. Kaip apsakymuose suprantama tolerancija ir pagarba ţmogui? 4. Kokios egzistencinės problemos sprendţiamos J. Apučio novelėse? 5. Kaip novelėse vaizduojami namai?

RAŠINIŲ TEMOS

1. Namai ţmogaus būties centras 2. Kam ţmogui reikalingi namai? 3. Namų motyvas lietuvių literatūroje 4. Kaip jaučiasi ţmogus netekęs namų? ŠALTINIAI

1. Autorių kolektyvas (vad. S. Ţukas). Literatūros vadovėlis XII kl. Mokinio knyga II d., Vilnius: Baltos lankos, 2011.

2. Lietuvių klasikinės literatūros antologija, internetinė prieiga: www.antologija.lt 3. Mačianskaitė L. 7-9 dešimtmečio novelė.Vilnius: Baltos lankos,2001.

4. Martišiūtė-Linartienė A. ir kt. Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11 klasei. II dalis. Vilnius: LLTI, 2011

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė

J. APUTIS TESTAS

1. Svarbiausios J. Apučio kūrybos temos

Gimtasis kaimas – svarbiausias ţmogiškų vertybių centras.

Ironiškas santykis su naujomis XX amţiaus tehnologijomis ir ţmonių elgesiu.

2. Daţniausi J. Apučio kūrybos klausimai:

ar reikia dangstytis gerumo kaukėmis?

ar girdime kitą ţmogų? ar gebame padėti savo artimam?

3. Kokiomis etinėmis kategorijomis J. Apučio kūryboje matuojama ţmogaus vertė?

meilė artimam gebėti būti lanksčiam būti geram

būti uţjaučiančiam

būti tolerantiškam būti teisingam būti sąţiningam

4. Svarbiausias novelių įtampos šaltinis –

konfliktas tarp miesto ir kaimo vertybių

konfliktas tarp ţmogiškumo, dvasinio tyrumo ir niekšybės, brutalumo. konfliktas tarp jaunosios ir senosios kartos

5. Veiksmas vyksta kaime. Pasakojama apie vasaros naktį, kai Martyną ir jo sergančią mamą

užklumpa audra, ir, kaip Martynas, per siaučiančią audrą bėga ieškoti dingusius karvės. Apie

kokią novelę kalbama?

„Dobilė. 1954 metų naktį‘‘

„Praradimų aidai― „Horizonte bėga šernai―

6. Veiksmo vieta paplūdimys. Vienišo žmogaus prisiminimų sfera, kai gulėdamas ant smėlio ir

žiūrėdamas į tilto turėklus prisimena vaikystę, kaip jį kas vakarą pasitikdavo brolis. Apie kokią J.

Apučio novelę kalbama?

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė

„Šviečiančios vilko akys― „Įveikti save―

7. Pasakojama apie jaunystėje patirtus vargus. Pirmuosius praradimus, apie sunkų praradimų ir

ilgesio laiką, apie nepamirštamus nuotykius einant į mokyklą tuo pačiu dulkėtu takeliu ir apie pirmąjį skaudų praradimą. Apie kurią J. Apučio novelę kalbama?

„Įveikti save―

„Šunelis alksnio viršūnėje―

„Autorius ieško išeities― „Praradimo aidai―

8. Novelėje pasakojama apie idilišką šeimos gyvenimą, kai viena iš dukterų turi palikti gimtuosius

namus, mylinčius tėvus ir mažąją seserį, kad galėtų išvažiuoti mokytis. Besimaudydama vyresnioji duktė apmąsto visą savo gyvenimą nuo mažų dienų iki dabartinių; apmąsto gyvenimo laikinumą.

Apie kurią J. Apučio novelę kalbama?

„Vakarėjant graţios dobilienos― „Vieniša sodyba―

„Erčia,kur gaivus vanduo― „Šviečiančios vilko akys―

9. Novelėje pasakojama apie darbininkų tarpusavio peštynes, kai dėl menko ginčo gali kilti kraujo

praliejimas. Tačiau vyrai nenorėjo nusiraminti, net moterų sudrausminimai nesustabdė kylančių neramumų tarp darbininkų. Koks J. Apučio kūrinys čia anotuojamas?

„Šūvis po Marazyno ąţuolu―

„Autorius ieško išeities― „Vieniša sodyba―

10. Iš kurios novelės šie ţodţiai? ,,Kodėl taip dažnai tuos, kurie savo vikšrais negailestingai važiuoja per mūsų nugaras, paliekame nejudinę, priimame juos kaip savaime privalomus, lyg pats Dievas juos tokius mums būtų siuntęs?’’

„Vieniša sodyba―

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė

SIGITAS GEDA

(1943-2008)

 Gimė 1943 metais Lazdijų rajone.

 1966 metais Vilniuje baigia lietuvių kalbos ir literatūros studijas.  Dirbo „Kalba Vilnius― ir „Mūsų gamta― redaktoriumi.

 1988-1990 m. aktyvus Sąjūdţio narys, Seimo narys.

 Savaitraščio „Šiaurės Atėnai― literatūros skyriaus redaktorius.  Mirė 2008 metais.

 V. Kernagis dainuoja pagal S. Gedos ir Strazdo eiles

Išleido poezijos rinkinius: Pėdos (1966), 26 rudens ir vasaros giesmės (1972), Mėnulio žiedai (1977), Žydinti slyva Snaigyno ežere (1981), Mamutų tėvynė (1985), Septynių vasarų giesmės (1991), Babilono atstatymas (1994), Skrynelė dvasioms pagauti (1996), Po aštuoniolikos metų: Atsisveikinimas su Jabaniškėmis (2003) ir kt., poemą Strazdas (1967), dienoraštinės eseistikos (Žydintys lubinai piliakalnių fone (1999) ir Adolėlio kalendoriai, 2003), eilėraščių ir pjesių vaikams, paskelbė kritikos straipsnių, išvertė Giesmių giesmę bei daugelio tautų poezijos.