MIŠKO NAIKINIMO PASEKMĖS

Egoistiškas, savanaudiškas ţmonių elgesys visiškai sunaikino mišką: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti/

Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti.

Miško naikinimo vaizdais daromos aliuzijos į tautos gyvenimą, reiškiamas protestas prieš socialinę ir tautinę priespaudą. Miško likimas yra paralelė ir visos tautos dramatiškam likimui:

Ant dūšios labai sunku ir neramu tapo./ Mat toj pati galybė, ką miškus sugrauţė,/ Širdį, dūšią apgriuvo... ir giesmę nulauţė.

APIBENDRINIMUI

Galima sakyti, kad poemoje ryški ekologinė problema, kuri iki šių dienų tik gilėja. Ţmogus vis labiau ne dţiaugiasi gamta, įsiklauso į ją, o tiesiog vartoja.

Įsiklausymas į tylą (paparčio ţiedo skleidimasis poemoje) – graţios sielos ţmogaus gebėjimas. Tylaus groţio motyvas taip pat atkeliauja iki mūsų dienų. Ar gebame išgirsti tai, kas nesitranko didţiausiu garsu?

PAMĄSTYMUI. PAMĖGINKITE PASAMPROTAUTI, REMDAMIESI S. GEDOS IŠKELTU KLAUSIMU

Tai kodėl Pranciškus Asiţietis yra didelis krikščionybės reformatorius ir poetas, italams šventa figūra, o lietuviai savo „Anykščių šilelį“ vadina tik miškų aprašymais?

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI

1. Kokios miško reikšmės atskleidţiamos poemoje „Anykščių šilelis―? 2. Ką „Anykščių šilelis― kalba šiandienos ţmogui?

3. Įrodykite, kad miškas ilgus metus buvo lietuvio namai – maitintojas, gynėjas, dvasios prieglobstis.

5

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė

RAŠINIŲ TEMOS

1. Ar išties ţmogaus santykis su gamta dramatiškai pakito? 2. Kaip lietuvių literatūroje kalbama apie vidinę laisvę?

3. Gamtos ir ţmogaus santykis kuria (netinkamas – griauna) ateitį. 4. Ţmogaus ir gamtos paralelė A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis―

ŠALTINIAI

1. Autorių kolektyvas (vad. S. Ţukas). Literatūros vadovėlis XI kl. Mokinio knyga I d., Vilnius: Baltos lankos, 2011.

2. Lietuvių klasikinės literatūros antologija, internetinė prieiga: www.antologija.lt

3. Martišiūtė-Linartienė A. ir kt. Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11 klasei. II dalis. Vilnius: LLTI, 2011

4. Ţentelytė A. Lietuvių literatūros skaitiniai ( XIX a. lietuvių literatūra), Kaunas: Šviesa, 2001.

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė „Anykščių šilelis― (ištraukos)

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų groţei senobinei tiki? Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? Kur ramus jūsų ūţimas nuo vėjo, Kai balto miško lapeliai šlamėjo Ir senos pušys siūravo, braškėjo?

Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, Katrų čilbančių teip ramu klausytis? Kur jūsų ţvėrys, gyvuliai, ţvėreliai? Kur ţvėrų olos, lauţai ir urveliai? Visa prapuolę; tik ant lauko pliko Kelios pušelės apykraivės liko!.. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą Kepina saulė nenaudingą plotą, In kurį ţiūrint teip neramu regis: Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė, Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė!.. Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria; Vat teip linksmina dūšią, aţu širdies tveria, Kad net, širdţiai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Kur tik ţiūri, vis graţu: ţalia, liekna,

gryna!

Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūţia, siaudţia!

Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudţia!

(...)

Sunkios dienos atėję, ţmonės badu mirę, Samanas duonon kepę, ţieves sriubon virę. Teip ţmoneles, iš bado ţievėm papenėtus, Kad uţtiksiant pavietris! - ir labai pakrėtus. Miškas ţmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs, Aukštas savo viršūnes debesin įmerkęs Ir sušukęs: ,,Broliukai, ginkitės nuo bado! Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!" Su ašarom pirmieji truputį praskynę, Vaitodami jų vaikai teip gynę tėvynę;

Dūsaudami anūkai tuos miškus aikvoję, Proanūkiai veţimais miestelin veţioję; Po keturias dešimtis veţimų pardavę, Dţiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę. Medţiai mat iš daugybės visiškai atpigę. Ir teip ilgai aikvoję, - net kolei pristigę; Ė tai vis dėl arielkos daugiausia išleidę: Visi buvę kaip ţydų šeimyna pasleidę.

[Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja Adelė Žeimytė

A. BARANAUSKAS

TESTAS 1. „Anykščių šilelis“ pirmą kartą buvo išspausdinta

„Aušroje―

„Varpe― L. Ivinskio kalendoriuje

2. Iš kokio kūrinio šie žodžiai? Kalnai ant kalnų, ė ant tų kalnų/ Kalnai ir maži kalneliai./ Tenai Lietuva per amžius buvo,/ Kaip sako mūsų seneliai

„Kelionė Petarburkan―

„Dainų dainelė―

„Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva―

3. Po kokio įvykio parašytos eilutės: „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda, /Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda“

Po studijų baigimo

Po spaudos draudimo

Po K. Praniauskaitė mirties

4. A. Baranauskas išdėstė savo kartos – Peterburgo, Maskvos, Dorpato lietuvių akademinio jaunimo diskutuojamus skirtingus visuomeninius Lietuvos klausimus kūrinyje...

„Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva―

„Anykščių šilelis― „Dievo rykštė ir malonė― 5. Kurios giesmės parašytos A. Baranausko?

„Marija, Marija―

„Sveika, Marija, Dangaus lelija―

„Piemenėliams vargdienėliams―

51

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė 6. Kam skirtas lenkiškai parašytas A. Baranausko eilėraštis „Do P.K.P.“?

Karolinai Praniauskaitei

Otonui Praniauskui

Teklei Navickaitei

7. Ar A. Baranauskas buvo įšventintas į vyskupus? Taip Ne

8. Iš kurio krašto kilo A. Baranauskas? Raseinių

Kauno Anykščių

9. „Anykščių šilelis“ išspausdintas . Ivinskio kalendoriuje ... vardu. A. Baranausko

Jurkšo Smalaūsio

Antano Giesminyko

10. Kuris A. Baranausko kūrinys baigiasi „nulaužtos giesmės“ metafora? „Anykščių šilelis―

„Pasikalbėjimas giesminyko su Lietuva―

Metodinę priemonę parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Adelė Žeimytė

VINCAS KUDIRKA

(1858-1899)

 1858 gruodţio 31 d. Paeţeriuose, Vilkaviškio apskrityje.

 Lanko Paeţerių pradţios mokyklą, Marijampolės gimnaziją. Tėvo verčiamas 2 metus mokosi Seinų kunigų seminarijoje. Iš jos pašalintas dar mokosi gimnazijoje. Ją baigęs įstoja į Varšuvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Po metų pereina į Medicinos fakultetą.  „Aušros― paveiktas ima dirbti dėl Lietuvos. Varšuvoje įkuriama patriotinė lietuvių draugija

„Lietuva―.

 1889 sausio mėnesį Tilţėje išeina pirmasis „Varpo― numeris.

 1895 apsigyvena Naumiestyje, kuris vėliau pervardintas Kudirkos Naumiesčiu.

DARBAI.

Laikraštis „Varpas―. Poezijos rinkinys „Laisvos valandos―. Rašo satyras. Verčia Dţ. Baironą, F. Šilerį, I. Krylovą.

PAŢIŪRĖKIM, PAKLAUSYKIM